Neseniai buvo pranešta apie galingą plazmos išsiveržimą, laimei, priešingoje Žemės planetai Saulės pusėje. Antraip geomagnetinės audros padariniai, pasak mokslininkų, būtų buvę katastrofiški. Kodėl tokie dalykai vyksta ir kodėl Dievas taip sukūrė visatą?
Aktyvi saulė, audros ir išsiveržimai yra visiškai normalus dalykas, netgi pasireiškiantis prognozuojamu cikliškumu. 1859 metais dėl galingai išsiveržusios Saulės plazmos, kuri sukėlė didžiulę geomagnetinę audrą, visoje Šiaurės Amerikoje nutrūko telegrafo ryšys, nes buvo sugadintos telegrafo sistemos. 2012 metais fiksuotas panašus galingas išsiveržimas, tačiau tą kartą Saulės dalelės nepataikė į Žemę.
Tokie galingi reiškiniai kaip šią kovo 13-ąją fiksuojami kartą per kelis dešimtmečius ar netgi rečiau. Laimei, plazma išsiveržė priešingoje Žemės planetai Saulės pusėje. Anot mokslininkų, kitu atveju padariniai būtų tiesiog katastrofiški. Dingusios elektros nepavyktų atstatyti per kelias savaites ar netgi mėnesius.
O šiuolaikinis pasaulis laikosi ant elektros. Ilgam jai dingus maža to, kad grįžtume į archajiškus laikus, neabejotinai būtų daug nuostolių, kiltų pavojus sveikatai ir gyvybei. Iš dangaus kristų palydovai, lėktuvai, nevaldomi būtų traukiniai, laivai ir automobiliai. Sutriktų susisiekimas, informacijos perdavimas, šildymas, vandens tiekimas, neveiktų ligoninių ir kitų įstaigų įranga. Tai pajustume iškart. O kur dar liekamieji reiškiniai?
Vienas iš tokių – nusikalstamumas. Ne tik pavienių asmenų. Netrūktų ir valstybinio terorizmo. Dingus technologijoms mūšio laukas labai suvienodėja. Tokiomis aplinkybėmis velnias žmogaus sąmonę ima atakuoti ypač aktyviai, dėl to pirminė sumaištis gali iš tiesų peraugti į neprognozuojamą chaosą.
Panašiai kaip atominiame kare. Juk branduolinio ginklo panaudojimo atveju ne tik mechaniškai sunaikinamos didžiulės teritorijos, taipogi kyla elektromagnetinės audros, kurios išjungia, sugadina elektroninę ar elektrinę įrangą. Tačiau, palyginti su tuo, ką gali Saulė, atominių ginklų pavojus neatrodo toks didžiulis. Kita vertus, saulės šviesa ir šiluma ne tik suteikia malonumo, bet ir yra pagrindinis gyvybei reikalingų sąlygų šaltinis.
Daugelis pastaruoju metu iš įvairių perspektyvų nagrinėja pasaulio pabaigos klausimą.
Daugelis pastaruoju metu iš įvairių perspektyvų nagrinėja pasaulio pabaigos klausimą. Pasak Biblijos, mes gyvename paskutiniaisiais laikais (t. y. paskutinį tarpsnį prieš pasaulio pabaigą). Niekas nežino, kiek jie truks. Paskutinieji laikai prasidėjo po Jėzaus pakilimo į Dangų ir tęsiasi iki šiol. Būdamas žemėje Jėzus savo mokiniams pasakojo, kaip tai įvyks. Jis kalbėjo apie antrą sugrįžimą, paskutinį teismą, įvairius gamtos reiškinius ir įvykius prieš pasaulio pabaigą. Jėzaus vardinamus ženklus daugelis žino – tai badas, karai, marai, žemės drebėjimai ir kiti kataklizmai. Žemė patirs tokį sukrėtimą, kokio nebuvo ir nebus, nes bus sunaikinta.
Skeptikai ir kritikai sako, kad tai yra nerealu, tai kartojasi nuolat ir toli gražu nerodo pasaulio pabaigos. Kartu jie kritikuoja Jėzaus žodžius: „Saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus jėgos bus sudrebintos“ (Mt 24, 29), neva tai visiškai nelogiška. Tačiau Biblija nėra mokslo vadovėlis ir daug kas čia įvardijama metaforomis, posakiais, kuriuos lengvai suprato prieš du tūkstančius metų gyvenęs žmogus. Aktyvi Saulė, meteoritai, asteroidai, dingęs žemės magnetinis laukas, pasikeitusi planetos orbita, didžiuliai žemės plutos lūžiai – pabaigos scenarijaus galimybių yra daug daugiau nei gali atrodyti.
O ką tik išsiveržusi Saulės plazma – tik nedidelis vaizdinys, kas ir kaip gali įvykti. Tarsi įžvalga, kokias priemones ir būdus mūsų Viešpats gali panaudoti paskutinei dienai atėjus. Įpratome manyti, kad esame protingi, daug ką suprantame, galime kontroliuoti arba bent jau nuspėti. Tačiau visata pilna paslapčių ir siurprizų. Apaštalas Petras savo laiške įspėja: „O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su savo kūriniais sudegs“ (2 Pt 3, 10).
Ką mes galime padaryti? Tikėti ir pasitikėti Dievu. Esame tokie bejėgiai ir mažyčiai šioje visatoje, kad nei žinios, nei technologijos neišgelbės mūsų nuo pasaulio pabaigos. „Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus“ (2 Pt 3, 14).
