Jungtinės Karalystės organizacija „Free Speech Union“ (Laisvo žodžio sąjunga) pradeda teisinį ginčą dėl naujo vyriausybės apibrėžimo, kas laikoma „antimusulmonišku priešiškumu“.
Krikščionys jau išreiškė susirūpinimą dėl šio apibrėžimo, teigdami, kad jis gali lemti ne tik islamo kritikos, bet net ir Evangelijos skelbimo musulmonams baudimą. Prieš jį pasisakė ir kitų religinių bendruomenių atstovai.
Taip pat teigiama, kad šis apibrėžimas gali ne tik riboti žodžio laisvę, bet ir suteikti islamui bei musulmonams privilegijuotą padėtį kitų religijų ir tikėjimo bendruomenių atžvilgiu. Kritikai mano, kad ilgainiui jis gali tapti faktišku islamo šventvagystės įstatymu.
Tokį susirūpinimą išsakė ir Laisvo žodžio sąjunga, pareiškusi, kad naujasis apibrėžimas „iš esmės prilygsta musulmonų šventvagystės įstatymui, įvestam per užpakalines duris“.
„Apibrėžimas yra neaiškus ir subjektyvus, todėl gali būti naudojamas nutildyti teisėtą kritiką ir diskusijas apie islamą, musulmonus, taip pat islamo praktikas ir istoriją“, – teigiama organizacijos pareiškime.
Laisvo žodžio sąjungos įkūrėjas lordas Youngas (Jangas) iš Ektono aiškino, kad tai yra rimčiausia grėsmė žodžio laisvei, kurią iki šiol siūlyta vyriausybės.
„Tai rimčiausia grėsmė žodžio laisvei, kokią iki šiol pasiūlė vyriausybė – ir vienintelė sritis, kurioje jai sekasi pasiekti rezultatų. Jei šios kovos nelaimėsime, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet gali netekti darbo vien dėl leiboristų paskirto „komisaro“ sprendimo. Tai primena distopiją“, – sakė jis.
Teisiniu ginču siekiama užginčyti neaiškią apibrėžimo formuluotę ir teigiama, kad jis prieštarauja konstituciniams principams, nes iš esmės dubliuoja arba persidengia su jau galiojančiais teisės aktais ar institucijomis, pavyzdžiui, Lygybės ir žmogaus teisių komisija.
Nors šis apibrėžimas nėra įtvirtintas įstatymu, kritikai pabrėžia, kad tikėtina, jog jį perims įvairios viešosios institucijos visoje šalyje.
Jau kilo diskusijų dėl to, kaip naujosios gairės gali būti taikomos praktikoje. Ginčas įsiplieskė po to, kai vienos savivaldybės mokykloms skirtose rekomendacijose buvo patarta neprašyti vaikų piešti Jėzaus atvaizdų, nes tai nėra leidžiama islame.
Ginčas įsiplieskė po to, kai vienos savivaldybės mokykloms skirtose rekomendacijose buvo patarta neprašyti vaikų piešti Jėzaus atvaizdų, nes tai nėra leidžiama islame.
Viename patariamajame dokumente, kaip pranešama, teigiama: „Labai svarbu, kad mokykla tai suprastų ir taip pat būtų atsargi neprašydama mokinių piešti Jėzaus, pranašo Mahometo ar kitų asmenų, kurie islame laikomos pranašais. Kai kurie musulmonų mokiniai gali nenorėti piešti žmogaus figūros.“
Reaguodamas į kilusią polemiką, krikščionių autorius Adrianas Hiltonas (Eidrianas Hiltonas) pareiškė, kad „šariato cenzūra“ dabar „oficialiai įtvirtinama Anglijos valstybinėse mokyklose“.
„Labiausiai mane piktina tai, kad mokytojams siūloma taikyti šariato įkvėptą cenzūrą visiems vaikams – nepriklausomai nuo jų tikėjimo ar jo nebuvimo. Mokykla turėtų būti saugi vieta musulmonų vaikams priprasti prie to, kad kitos religijos savo dievus ir pranašus vaizduoja mene“, – kalbėjo jis.
„Mokykla turėtų supažindinti juos su krikščioniškos kultūros normomis ir ugdyti pagarbą kitoms tikėjimo tradicijoms, o ne versti visus prisitaikyti prie konkretaus sunitų islamo įsitikinimo“, – pridūrė Hiltonas.
Jis taip pat kėlė klausimą, kodėl gairėse, atrodo, pripažįstami islamo tikėjimo teiginiai, tačiau taip pat neatsižvelgiama į krikščionybės poziciją.
„Šiose gairėse minimas tiesiog „Jėzus“, bet „pranašas Mahometas“, tarsi tas pranašystės statusas būtų neginčijamas. Net nevartojamas pavadinimas „Jėzus Kristus“, ir kyla klausimas, ar taip yra todėl, kad islame Isa, arba Jėzus, nelaikomas Kristumi. Tai, žinoma, reikštų, kad Mahometas yra netikras pranašas – antikristas (plg. 1 Jn 2,22). „Jautrumas ir supratimas“ čia akivaizdžiai vienpusis ir linkęs šariato naudai“, – sakė jis.
