Galbūt dėl pandemijos padaugėjo nuotolinių pamaldų, tačiau, kaip rodo Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa, prieraišumas bažnyčioms, kaip bendruomenės telkimosi vietoms, vis dar išlieka stiprus. Kas turėtų pasirūpinti senstančiomis bažnyčiomis?
Naujas JK Nacionalinio bažnyčių fondo tyrimas parodė, kad dauguma šalies gyventojų (80 %) sutinka, jog nuotolinės pamaldos nesumažino bažnyčių, kaip maldos vietos, poreikio.
Apklausoje dalyvavo Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos gyventojai.
Vienas respondentas bažnyčių situaciją komentavo taip: „Mūsų bendruomenė išaugo dėl nuotolinių pamaldų, nes jos palengvina prieigą tiems, kuriems sunku atvykti į bažnyčias, tačiau džiaugiamės, kad tie, kurie vėl gali atvykti į vietines bažnyčiose, turi galimybę ten vėl susitikti.”
Dauguma apklaustųjų (92 %) vis dar mano, kad pagrindinė bažnyčių paskirtis yra pamaldų vieta, o beveik trys ketvirtadaliai (72 %) juos laiko bendruomenės centrais.
Dauguma iš 1250 tyrime dalyvavusių žmonių (71 %) sutiko, kad bažnyčios yra svarbi nacionalinio paveldo dalis.
Fondo viceprezidentas Michaelas Palinas (Maiklas Palinas) žurnalistams sakė: „Jungtinėje Karalystėje yra daugiau kaip 39 000 bažnyčių. COVID-19 apribojimai, dėl kurių sumažėjo finansavimas ir maldininkų skaičius, aptemdė daugelio iš jų ateitį. Vis dėlto bažnyčios išlieka gyvybiškai svarbia ir labai mylima Jungtinės Karalystės istorijos ir paveldo dalimi, todėl negalime leisti, kad jos būtų apleistos ir nenaudojamos.”
Dauguma respondentų bažnyčių pastatus laiko turtu (89 %), o ne našta (10 %), tačiau yra ir susirūpinimo dėl jų finansavimo.
Daugiau kaip 900 bažnyčių yra įtrauktos į paveldo rizikos registrą, o vien tik Anglikonų Bažnyčia nurodo, kad per ateinančius penkerius metus 16 000 bažnyčių „būtinas” remontas kainuos 1 mlrd. svarų sterlingų.
Apklausos metu respondentų buvo klausiama, kas turėtų finansuoti senstančių šalies bažnyčių priežiūrą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 %) apklaustųjų teigė, kad už finansavimą pirmiausia turėtų būti atsakingos paveldo institucijos ir vietos bažnyčių bendruomenės.
Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) respondentų teigė, kad finansinę atsakomybę turėtų prisiimti labdaros fondai.
Tik pusė respondentų mano, kad tai turėtų būti krikščioniškų bendruomenių pareiga. Šiek tiek daugiau nei pusė (54 %) respondentų teigė, kad centrinė vyriausybė arba decentralizuotos administracijos turėtų padėti padengti išlaidas.
Tais atvejais, kai bažnyčioms gresia uždarymas, labai pritariama, kad jos taptų bendruomenės nuosavybe (89 %), tačiau 79 % apklaustųjų norėtų, kad bažnyčios ir toliau išliktų maldos vieta.
Vienas respondentas išreiškė nusivylimą dėl klaidingo supratimo apie bažnyčių finansavimą.
„Tie, kurie nesilanko bažnyčiose, tikisi, kad bažnyčios visada egzistuos, tačiau visiškai nesirūpina ar nežino, kiek kainuoja, pavyzdžiui, tualetų įrengimas, tinkamos prieigos neįgaliesiems užtikrinimas… neišvengiamas struktūrinis remontas… Dažnai pastebiu, kad žmonės mano, jog bažnyčios gana turtingos ir kad vietos bažnyčias subsidijuoja centrinė Bažnyčia ir (arba) vyriausybė”, – sakė jis.
Kitas sakė, kad religinės organizacijos turėtų padėti savo parapijų bažnyčioms apmokėti brangiai kainuojančią priežiūrą ir remontą: „Bažnyčios įgaliotiniai turėtų prisiimti visą atsakomybę už pirmojo laipsnio bažnyčių, įtrauktų į sąrašą, išlaikymą, nesąžininga tikėtis, kad maža bendruomenė turės rinkti pinigus dideliems darbams.”
Fondo vadovė sakė, kad tyrimas parodė, kad „žmonės tikrai vertina bažnyčias kaip apsilankymo vietas”.
„Taip yra todėl, kad jos yra universalūs pastatai, kuriais gali naudotis visi. Bažnyčios yra pamaldų ir apmąstymų vietos, gyvybiškai reikalingi bendruomenės centrai, jose gausu istorijos ir paveldo”, – sakė ji. Taip pat ji teigė, kad istorinių bažnyčių priežiūrai „skubiai reikia skirti daugiau lėšų”.
„Norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems mūsų apklausose „Jungtinės Karalystės bažnyčių pastatų ateitis, – sakė ji. – Remdamiesi gautais rezultatais ir kilusiomis idėjomis, toliau diskutuosime su vyriausybe ir mūsų partneriais bažnyčių ir paveldo sektoriuose, kaip būtų geriausiai išlaikyti kuo daugiau bažnyčių atvirų ir naudojamų vietos bendruomenių labui”.
Ji pridūrė: „Jungtinės Karalystės bažnyčių ateitis yra mūsų rankose. Turime užtikrinti, kad jos būtų vertinamos ir išsaugotos kasdieniam naudojimui dabar ir ateityje, kol dar nevėlu.”
