Gruodžio 2 d. Europos Parlamente buvo svarstomas Europos piliečių iniciatyvos projektas „My Voice, My Choice” („Mano balsas, mano pasirinkimas”), kuriame numatoma sukurti specialų abortų finansavimo Europos Sąjungoje mechanizmą, skirtą „visiems Europos gyventojams, kurie dar neturi galimybės pasidaryti saugaus ir legalaus aborto”.
Jis visų pirma lies moteris Lenkijoje ir Maltoje – vienintelėse ES šalyse, kurios vis dar saugo negimusių vaikų gyvybes. Daugiau nei milijonas žmonių Europoje (iš jų daugiau nei 43 000 Lenkijoje ir 4 278 Maltoje) išreiškė pageidavimą, kad Europos Komisija skirtų mokesčių mokėtojų pinigus negimusių lenkų ir maltiečių, kurių negalima žudyti pagal šių šalių įstatymus, žudymui.
Tai paniekos valstybių narių konstitucinei santvarkai ir ideologinės agresijos aktas, prilygstantis tik 1943 m. Lenkijoje vokiečių okupantų įvestiems abortams.
Įstatymo projekto autoriai reikalauja, kad ES lėšomis būtų padengtos išlaidos transportui, apgyvendinimui ar užmokestis abortus atliekantiems gydytojams.
Rezoliuciją jau priėmė EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.
Dar prieš viešą svarstymą mūsų ekspertai įteikė EP nariams memorandumą, kuriame parodėme, kad (1) iniciatyva yra ideologinės kampanijos, kuria siekiama pristatyti abortą kaip žmogaus teisę, dalis, (2) abortas nėra laikomas žmogaus teise tarptautinės teisės sistemoje; (3) žmogaus teisė yra teisė į gyvybę, o abortas ją laužo; (4) Europos Sąjunga neturi kompetencijos daryti įtakos abortų politikai; 5) bandymai užtikrinti galimybę naudotis nėštumo nutraukimu kaip ES finansuojama paslauga pažeidžia Sutartis ir valstybių narių suverenias teises; (6) EŽTT sprendimai ne kartą teigė, kad pagal Konvenciją teisė į abortą neegzistuoja; 7) svarstymui pateiktas pasiūlymas pažeidžia tarptautinės teisės garantuojamą teisę į sąžinės laisvę ir atsisakymą dėl įsitikinimų.
Siūlome atmesti šį pasiūlymą, kuriame raginama šiurkščiai pažeisti ES sutartis ir nerodyti pagarbos valstybių narių, kurios pagal Sutartis pačios sprendžia dėl teisinės gyvybės apsaugos taikymo srities, konstitucijoms ir įstatymams.
Džiaugėmės matydami, kad daugelis diskusijos dalyvių naudojo argumentus, kuriuos įtraukėme į savo memorandumą.
Taip pat neseniai Lenkijos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuriame nesutiko su melu apie „teisės į abortą” egzistavimą, atmesdamas Dauno sindromą turinčios mergaitės tėvų kasacinį skundą, kuriuo buvo reikalaujama daugiau nei trijų milijonų zlotų kompensacijos už tai, kad gydytojai nėštumo metu nenukreipė motinos papildomiems prenataliniams tyrimams. Šie testai leistų nustatyti vaiko genetinį defektą ir jį nužudyti (tai buvo dar prieš 2020 m. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo eugeninė prielaida buvo paskelbta prieštaraujančia Konstitucijai). Aukščiausiasis Teismas atmetė tėvų kasacinį skundą, aiškiai nurodydamas, kad žmogaus (taip pat ir turinčio Dauno sindromą) gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių ir negali būti laikoma žala.
Gindami gyvybę tarptautinėje erdvėje, reagavome į šiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtas abortų gaires.
Dokumento autoriai gana atvirai reikalauja, kad suverenios valstybės pripažintų abortą neatsiejama pagrindinės medicininės priežiūros dalimi. Tuo pat metu jie iš naujo interpretuoja žmogaus teises ir, nesilaikydami sutarčių, išplečia jų sąvoką, įtraukdami neegzistuojančią „teisę į abortą”. Gairėse raginama panaikinti visus abortų prieinamumo apribojimus. Jose tiesiogiai nurodoma, kad abortas turi būti atliekamas „pagal pageidavimą”, turi būti prieinamas nepilnametėms, atliekamas be išankstinio tėvų sutikimo, o suaugusių moterų atveju, nereikalaujant apie planuojamą abortą informuoti vaiko tėvo.
Paskelbėme analizę, kurioje pabrėžiame, kad PSO gairės rodo visą šios organizacijos ideologinį fanatizmą. PSO ne tik atvirai propaguoja abortus, nors valstybės narės šiuo klausimu nesutaria, bet ir ignoruoja didžiulės šalių, kurios nuolat priešinasi abortų dekriminalizavimui, grupės požiūrį.
Dokumento autoriai gana atvirai reikalauja, kad suverenios valstybės pripažintų abortą neatsiejama pagrindinės medicininės priežiūros dalimi.
Taip pat aktyviai reikalaujame bausmės Lenkijos vyriausybės nariams, atsakingiems už vyriausybės „abortų gairių” išleidimą ir propagavimą. Jos praktiškai turi priversti gydytojus žudyti vaikus, remiantis pažymomis apie prastą motinos psichinę būklę. Šiuo klausimu kreipėmės į Nacionalinę prokuratūrą, nurodydami, kad vyriausybės veiksmai viršija jos įgaliojimus ir gali viešai skatinti žudymą. Dabartiniam teisingumo ministrui pavaldžiai prokuratūrai atsisakius nagrinėti bylą, sprendimą apskundėme teisme.
Visą laiką remiame sveikatos priežiūros darbuotojus, nenorinčius žudyti negimusius vaikus. Išsiuntėme laiškus į ligonines, kuriuose medicinos įstaigų darbuotojams, pagal įstatymą galintiems atsisakyti dalyvauti abortuose, aiškinome naudojimosi sąžinės laisve taisykles. Pabrėžiame, kad sąžinės laisvę kiekvienam lenkui garantuoja Lenkijos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis ir tarptautinė teisė.
Parengėme vadovą medicinos įstaigoms, kuriame pateikiame konkrečias gaires, kaip, remiantis Lenkijos įstatymais, ligoninės ir poliklinikos gali naudoti institucinės sąžinės išlygą. Atkreipiame dėmesį, kad tokia teisinė konstrukcija medicinos teisei žinoma jau daugelį metų. Institucinės sąžinės išlygą jau seniai naudoja kai kurios JAV ir Prancūzijos ligoninės. Taip pat primename, kad Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliucijoje pripažino, kad medicinos įstaigų institucinės sąžinės išlyga yra žmogaus teisė, kylanti iš Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų.
Jei neapginsime savo mažiausiųjų, negimusių brolių ir seserų teisės į gyvybę, mūsų tautos neišliks.
Tegul artėjančios Kalėdos mums visiems primena, kad gyvenimo ir mirties kovoje privalome stovėti gyvenimo pusėje.
