Krikščionys Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje susiduria su didėjančiu priešiškumu ir išpuoliais.
Tokias išvadas pateikė nevyriausybinė organizacija Rossingo centras švietimui ir dialogui, pristatydama savo metinę ataskaitą „Išpuoliai prieš krikščionis Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje“.
Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje gyvena apie 180 000 krikščionių (1,8 % visų Izraelio gyventojų), iš kurių 78,8 % yra arabai. Ataskaita remiasi dokumentuotais išpuoliais ir 300 krikščionių apklausa, atlikta 2024 m.
Per šį laikotarpį užfiksuota 111 fizinio smurto atvejų prieš krikščionis, dažniausiai nukentėdavo dvasininkai, nes jų apranga išskiria juos iš kitų. Vienas dažniausių incidentų – spjaudymas į kunigus gatvėse.
Taip pat dokumentuoti vandalizmo ir bažnyčių išniekinimo atvejai, tokie kaip grafičiai, akmenų mėtymas, padegimai. Visais užregistruotais atvejais užpuolikai buvo izraeliečiai žydai, dažniausiai jauni vyrai iš ultraortodoksų arba nacionalistinių religinių grupių.
Apklausa parodė, kad 30,8 % krikščionių jaučiasi priimami Izraelio visuomenėje, 34 % – nepriimami. Tarp jaunimo (18–29 m.) net 56 % mano, kad izraeliečiai jų nepriima.
2018 m. priimtas Pamatinis įstatymas „Izraelis – žydų tautos nacionalinė valstybė“ dar labiau sustiprino krikščionių nepasitenkinimą – 68 % apklaustųjų mano, kad dėl šio įstatymo jie tapo „antros rūšies piliečiais“. 36 % svarsto apie emigraciją, daugiausiai norinčių išvykti – Haifoje (48 %).
Dauguma krikščionių (58 %) teigia, kad jaučiasi patogiai nešiodami religinius simbolius žydų bendruomenėse, tačiau šis procentas yra žemesnis Rytų Jeruzalėje – tik 42 %.
Kalbant apie tapatybę, 34 % laiko save arabais krikščionimis, 23 % – Izraelio krikščionimis, 13 % – palestiniečių krikščionimis.
Rossingo centro atstovė Hana Bendkovski pristatydama ataskaitą pabrėžė, kad po 2023 m. spalio 7 d. įvykių Izraelyje stipriai išaugo ekstremistinės nuotaikos ir nepakantumas mažumoms.
Viena iš sudėtingiausių situacijų yra Siono kalne, kur labai mažoje teritorijoje gyvena žydų ir krikščionių bendruomenės. Pastaruoju metu čia ypač dažni išpuoliai prieš krikščionių dvasininkus ir piligrimus, bažnyčių bei krikščioniškų kapinių vandalizmas.
Ataskaitoje teigiama, kad išpuoliai prieš krikščionis nėra politinės darbotvarkės dalis, o labiau susiję su bendru sociopolitiniu klimatu, stiprėjančiu nacionalizmu ir Izraelio, kaip pirmiausia žydų valstybės, suvokimu.
Krikščionių bažnyčios susiduria su įvairiais administraciniais iššūkiais santykiuose su Izraelio valdžia, įskaitant problematišką vizų išdavimą dvasininkams, neaiškų bažnyčių mokesčių statusą, bandymus eksproprijuoti bažnyčioms priklausančią žemę ir turtą.
Pasak Bendkovski, Izraelio valdžia nelaiko krikščionių prioritetu – jiems tiesiog jie nerūpi. Valdžia nepuola krikščionių tyčia, bet sąmoningai juos ignoruoja.
Rossingo centras – 2006 m. Jeruzalėje įkurta tarpreliginė taikos organizacija, kurios tikslas – skatinti taikų žydų, musulmonų ir krikščionių bendruomenių sugyvenimą bei dialogą Izraelyje ir Palestinoje.
