Rusija verbuoja sirus ir kitus užsieniečius kovotojus, tęsdama savo puolimą Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas.
Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.
Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.
Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.
Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.
Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.
„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje… manome, kad tame tiesos esama“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150 tūkst. karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.
Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų
„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.
Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“
Ukraina taip pat yra pakvietusi užsieniečius dėtis prie Kyjivo vyriausybės pajėgų.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsieniečių savanorių yra pateikę prašymus prisidėti prie Kyjivo pajėgų.
Per pirmadienį surengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Kinijos ambasadorius paragino abi konflikto puses elgtis santūriai. Anot jo, Ukrainai tiekiami ginklai ir „samdinių“ atvykimas gali dar labiau paaštrinti padėtį, nors konkrečiai nepaminėjo Rusijos, Pekino sąjungininkės.
JT atstovas Stephane’as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) kasdienėje spaudos konferencijoje sakė, kad „negalįs nei patvirtinti, nei paneigti“ pranešimų, kad Rusija verbuoja samdinius.
Visgi jis pažymėjo, kad šiam „konfliktui nebūtinai reikia daugiau iš išorės atvykstančių žmonių“, ir pridūrė, kad JT yra „susitelkusios į humanitarinį aspektą“.
Ukrainos sostinę ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą vyriausybė tebekontroliuoja. Tuo metu Rusija užėmė pietinį Chersono uostamiestį ir suintensyvino urbanizuotų centrų bombardavimą visoje šalyje.
Jau beveik dvi savaites tęsiantis Rusijos puolimui iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. JT pareiškė, kad ši pabėgėlių krizė yra sparčiausiai auganti Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.