Kalėdų dieną Nigerijos šiaurėje įvykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų oro smūgiai prieš su „Islamo valstybės“ tinklais siejamus kovotojus vėl iškėlė į viešumą vieną jautriausių Vakarų Afrikos klausimų – krikščionių padėtį ir saugumą šalyje, kuri jau daugelį metų gyvena nuolatinių ginkluotų konfliktų sąlygomis.
Nigerijos informacijos ministras Mohammedas Idrisas patvirtino, kad per Kalėdas buvo panaudotos iš bepiločių orlaivių MQ-9 „Reaper“ paleistos GPS valdomos tiksliosios raketos. Pasak jo, smūgiai buvo įvykdyti visiškai bendradarbiaujant su Nigerijos ginkluotosiomis pajėgomis ir gavus prezidento Bolos Tinubu pritarimą. Taikiniais tapo „Islamo valstybės“ (ISIS) kovotojai Sokoto valstijoje šalies šiaurės vakaruose.
Donaldas Trumpas pirmasis viešai paskelbė apie šią operaciją, pabrėždamas, kad smūgiai buvo atsakas į sisteminius išpuolius prieš krikščionis. Pasak JAV prezidento, jis esą anksčiau perspėjo teroristines grupuotes, jog krikščionių žudynės bus laikomos „raudona linija“. „Jei šios žudynės tęsis, smūgiai bus kartojami“, – pareiškė jis savo socialiniame tinkle.
Krikščionys tarp dviejų ugnies linijų
Nigerija – daugiausia gyventojų turinti Afrikos valstybė – yra beveik tolygiai pasidalijusi religiniu požiūriu: pietuose dominuoja krikščionys, o šiaurėje – musulmonai. Būtent šiauriniuose ir centriniuose regionuose krikščionių bendruomenės dažniausiai atsiduria smurto epicentre.
Šalies šiaurės rytuose jau daugiau kaip penkiolika metų veikia džihadistinė grupuotė „Boko Haram“, kurios sukilimas nuo 2009 m. nusinešė daugiau kaip 40 tūkst. gyvybių ir privertė persikelti apie du milijonus žmonių. Tuo pat metu šiaurės vakaruose ir centrinėje Nigerijoje veikia vadinamųjų „banditų“ gaujos – ginkluoti nusikaltėliai, kurie puldinėja kaimus, grobia gyventojus ir reikalauja išpirkų. Nors šių grupuočių veikla dažnai pristatoma kaip kriminalinė, daugelis krikščionių bendruomenių tvirtina, kad išpuoliai neretai įgauna ir religinio smurto bruožų.
Pastaraisiais metais JAV ir kai kurios Europos krikščioniškos organizacijos vis dažniau kalba apie sisteminį krikščionių persekiojimą Nigerijoje. Šią poziciją atmeta Nigerijos vyriausybė ir dalis nepriklausomų analitikų, pabrėždami, kad smurtas šalyje yra kompleksinių saugumo problemų – o ne religinės politikos – rezultatas.
JAV–Nigerijos bendradarbiavimas ir įtampa
Nigerijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad smūgiai Sokoto valstijoje buvo „tikslūs smūgiai į teroristų taikinius“, vykdyti bendradarbiaujant su JAV. JAV Gynybos departamento Afrikos vadavietė taip pat pranešė, kad per ataką žuvo „daug ISIS teroristų“, nors tikslių aukų skaičių nepateikė.
Tuo pat metu Nigerijoje kilo ir nerimas dėl galimo suvereniteto pažeidimo, nes Vašingtonas apie operaciją paskelbė anksčiau nei Abudža. Užsienio reikalų ministras Yusufas Tuggaras pripažino, kad oficialūs JAV ir Nigerijos pareiškimai kai kuriais aspektais skyrėsi, o bendras pranešimas nebuvo paskelbtas.
Nepaisant to, abi pusės pabrėžia, kad saugumo bendradarbiavimas bus tęsiamas. Nigerija šiemet vėl buvo įtraukta į JAV sudaromą šalių, keliančių ypatingą susirūpinimą dėl religijos laisvės, sąrašą, o Vašingtonas apribojo vizų išdavimą Nigerijos piliečiams. Praėjusį mėnesį D. Trumpas netgi pagrasino nutraukti visą pagalbą Abudžai, jei ši „toliau leis žudyti krikščionis“.
Sudėtinga realybė
Tuo pat metu šalyje tęsiasi smurtas, kuris paliečia ir musulmonų bendruomenes. Trečiadienį Maidugūryje, šiaurės rytuose, mečetėje nugriaudėjęs sprogimas nusinešė mažiausiai septynių maldininkų gyvybes. Nė viena grupuotė atsakomybės neprisiėmė.
Visa tai rodo sudėtingą Nigerijos realybę: krikščionys iš tiesų dažnai tampa smurto aukomis, tačiau pats smurtas kyla iš daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių – terorizmo, silpnos valstybės kontrolės, etninių ir ekonominių konfliktų. Kalėdų dienos smūgiai tapo ne tik karine operacija, bet ir politiniu bei moraliniu signalu, kad krikščionių kančia Nigerijoje nebelieka nepastebėta tarptautinėje arenoje.
Ar šis dėmesys virs ilgalaike apsauga vietos krikščionių bendruomenėms, ar tik dar labiau komplikuos trapią religinę pusiausvyrą šalyje – klausimas kol kas lieka atviras.
