Praėjusią savaitę JAV teisinėje ir kultūrinėje erdvėje kilo virtinė ginčų: beveik ketvirtadalis valstijų padavė federalinę valdžią į teismą dėl biologinės lyties apibrėžimo, Aukščiausiasis Teismas svarstė vyrų dalyvavimo moterų sporte klausimą, o Vatikane surogacija buvo pavadinta „nauja kolonializmo forma“.
„Pasak Leah Jacobson (Lijos Džeikobson), Šv. Tomo universiteto Hiustone Katalikiškų moterų ir lyčių studijų programos koordinatorės, tai naujausios teisinės ir kultūrinės vadinamosios „masinės kultūrinės sumaišties“ apraiškos, susijusios su žmogaus kūno, ypač moters kūno, prasme ir paskirtimi.“
Sausio 9–10 dienomis ši programa surengė simpoziumą pavadinimu „Tiesos grožis: kaip katalikei moteriai gyventi šiandienos visuomenėje“. Renginyje dalyvavusios katalikės moterys, pasak Jacobson, savo intelekto ir tikėjimo dovanomis siekia tapti savotišku atsaku į šiandienos kultūrinį chaosą ir sumaištį.
Renginyje dalyvavusios katalikės moterys, pasak Jacobson, savo intelekto ir tikėjimo dovanomis siekia tapti savotišku atsaku į šiandienos kultūrinį chaosą ir sumaištį.
Pranešėjos nagrinėjo temas, susijusias su Bažnyčios mokymo apie žmogaus seksualumą grožiu, tiesa ir būtinybe, kartu pripažindamos, kad gyventi pagal šį mokymą dažnai būna sudėtinga.
„Kiekvienas iš šių veiksmų mažina žmogiškumą“
Viename pirmųjų pranešimų rašytoja Mary Eberstadt (Merė Eberštat) teigė, kad klausimas „Kas aš esu?“ tapo gerokai sunkiau atsakomas plačiai paplitus kontraceptinių tablečių vartojimui. Pasak jos, tai lėmė reikšmingą abortų, skyrybų, vaikų augimo be tėvo, vienišų tėvų šeimų ir bevaikystės augimą.
„Kiekvienas iš šių reiškinių mažina žmogiškumą, – sakė Eberstadt. – Tai ne moralės, o paprastos aritmetikos klausimas.“
Jos teigimu, vis mažiau lieka „žmonių, kuriuos galime vadinti savais“.
Nors ne visi tai patyrė vienodai, Eberstadt pabrėžė, kad žmonės dalijasi bendra socialine aplinka. „Kaip ir toksiškos atliekos veikia visus, taip ir žmonių ryšių mažėjimas reiškia didžiulį žmogaus ekosistemos sutrikdymą“, – sakė ji, pridurdama, kad tai veda į tapatybės krizę.
Pasak Eberstadt, šis ryšių nykimas prisideda ir prie plačiai paplitusios sumaišties dėl lytinės tapatybės bei kūno prasmės, taip pat lemia religingumo silpnėjimą.
„Seksualinė revoliucija atėmė pavyzdžius, – sakė ji. – Daugelis vaikų neturi brolių, seserų, pusbrolių, tetų ar dėdžių, kartais net tėvo. Tačiau būtent taip žmonės mokosi gyventi visuomenėje.“
„Be vaikų suaugusieji rečiau eina į bažnyčią. Be gimimo pažinimo prarandamas transcendentinės tikrovės pažinimas. Be žemiško tėvo sunku suvokti dangiškojo Tėvo paradigmą“, – pridūrė ji.
„Meilės deficitas“
„Gyvenimas be Dievo žmonių neišlaisvina, – tęsė Eberstadt. – Jis kai kuriuos žmones ardo iš vidaus, daro nelaimingus ir vienišus.“
Pasak jos, seksualinė revoliucija, pavertusi seksą pramoginiu, o ne prokreaciniu reiškiniu, pirmiausia sukūrė tai, ką ji vadina „meilės deficitu“. Tuo pat metu sekuliarizacija pagimdė „sutrikusias, atskirtas sielas“, kurios nebesugeba atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“.
„Bažnyčia yra atsakas į meilės deficitą, nes jos mokymas apie tai, kas mes esame ir kam esame skirti, yra teisingas“, – sakė ji.
Baigdama pranešimą, Eberstadt paragino neprarasti vilties ir nepamiršti seksualinės revoliucijos aukų, „kurios šaukiasi labiau sutvarkyto pasaulio – pasaulio, grįsto gailestingumu, bendryste ir atpirkimu“.
Dievas gydo žmogų per jo „konkrečius pašaukimus“
Teisės mokslininkė Erika Bachiochi (Erika Bakjoki), Etikos ir viešosios politikos centro bendradarbė, pasidalijo savo, septynių vaikų motinos, patirtimi bandant gyventi pagal Bažnyčios mokymą.
Ji pasakojo, kad motinystė jai buvo labai sudėtinga, ypač dėl jaunystės patirčių (jos motina buvo tris kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi) ir bendruomenės stokos. Bachiochi taip pat atkreipė dėmesį į ribotą katalikiškų šeimų pavyzdžių ir paramos tinklų skaičių.
Vis dėlto ji teigė tikinti, kad Dievas gydo žmogų per jo „konkrečius pašaukimus“.
„Manau, kad Dievas mane gydė per ištikimybę mokymams, kurie man buvo sunkūs, bet kartu prasmingi. Intelektualiai jais buvau įsitikinusi, tačiau gyventi pagal juos nebuvo lengva“, – sakė ji.
Pasak Bachiochi, motinystė ją giliai išgydė. Ji ragino jaunas motinas pasitikėti, kad nors dabar gali būti ir sunku, jų laukia „nuostabi ateitis“.
„Tai nepaprasta dovana, kurią man suteikė Bažnyčia – paklusnumo dovana“, – sakė ji, pridurdama, kad Dievo malone gavo „puikų vyrą“ ir patyrė, jog, kaip ir žada Bažnyčia, pasinėrimas į motinystę, kasdienius darbus ir nuolatinius prašymus tapo tikra dorybių mokykla.
Katalikiškų moterų ir lyčių studijų programa yra nauja Šv. Tomo universiteto Nesti tikėjimo ir kultūros centro dalis. Šis centras yra Vatikano Kultūros ir švietimo dikasterijos pripažintas katalikiškas kultūros centras.
