Paradoksalu, kad Lenkijai, kuri labiausiai padeda Ukrainai, taikomos griežtesnės ES sankcijos nei agresorei Rusijai, rašo politikos apžvalgininkas ir buvęs konservatyvių pažiūrų politikas Janas Rokita.
Brutali Europos politikos realybė reiškia, kad Rusijai, kuri įsiveržė į kaimyninę šalį ir žudo tūkstančius žmonių, taikomos sankcijos iš tikrųjų yra mažesnės nei sankcijos, taikomos Lenkijai.
Mažai tikėtina, kad sankcijos Rusijai viršys 35 mlrd. eurų sumą, kurios ES neleido gauti Lenkijai. ES liepia Rusijai nutraukti agresiją ir žudymą. Tačiau Lenkijai sakoma, kad ji turi apversti savo teisinę sistemą aukštyn kojomis.
Europos Komisija iš tikrųjų siūlo, kad Lenkijos teisėjai galėtų kvestionuoti bet kokį kito teisėjo ir teismo nuosprendį, remdamiesi tuo, kad nuosprendį priėmė teisėjas, kuris, jų manymu, nėra nepriklausomas nuo vyriausybės.
Europos Komisija iš tikrųjų siūlo, kad Lenkijos teisėjai galėtų kvestionuoti bet kokį kito teisėjo ir teismo nuosprendį, remdamiesi tuo, kad nuosprendį priėmė teisėjas, kuris, jų manymu, nėra nepriklausomas nuo vyriausybės
Tai yra anarchijos ir teisinio netikrumo receptas visiems Lenkijos gyventojams.
Todėl nenuostabu, kad Lenkijos prezidentas, bandęs tarpininkauti siekiant kompromiso tarp dabartinės Lenkijos vyriausybės ir Europos Komisijos, nusiplovė rankas, o valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas” (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczyńskis (Jaroslavas Kačynskis) dabar tvirtina, kad Komisijos reikalavimams daugiau nebus nuolaidžiaujama.
Briuselis nori pakeisti Lenkijos vyriausybę praktiškai bet kokia kaina. Dabartinę valdančiąją partiją jis laiko politiniu dabartinės Europos institucijos priešu. Tikėtina, kad artėjant rinkimams spaudimas didės ir dabartinės valdančiosios partijos valdymo pabaiga taps vis realesnė.
Ši istorija tik patvirtina, kokia negailestinga ir žiauri kova dėl valdžios vyksta už tariamai subtilios ir rafinuotos ES „minkštosios galios”.
