Sakartvele sekmadienį įvyko valdančios partijos palaikomo Michailo Kavelašvilio inauguracija, nors kadenciją baigiantį prezidentė ir opozicija jo išrinkimą paskelbė neteisėtu.
Dešiniųjų pažiūrų buvęs futbolininkas buvo prisaikdintas per parlamento ceremoniją.
Ceremonija vyko valstybinių vėliavų su kryžiais fone, o skambant himnui buvo atneštos Konstitucija ir Biblija. Kavelašvilis prisiekė ne tik tautai, bet ir Dievui.
Savo inauguracinėje kalboje Michailas Kavelašvilis pabrėžė krikščioniškojo tikėjimo svarbą šalies istorijoje: „Krikščioniškasis tikėjimas suvaidino ypatingą vaidmenį galutinai suformuojant ir suvienijant mūsų tautą.
Ilgainiui stačiatikybė ir kartveliškumas tapo neatsiejami vienas nuo kito, tapo viena sąvoka“.
Šiemet kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento.
Manoma, kad M. Kavelašvilio inauguracija dar labiau paaštrins politinę krizę, kurią lydi masinės liberalių jėgų demonstracijos.
Sumaištis Juodosios jūros šalyje kilo po spalį vykusių ginčytinų parlamento rinkimų ir vyriausybės sprendimo atidėti stojimo į ES derybas.
Gruodžio 14-ąją valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ kontroliuojama rinkikų kolegija paskyrė dešiniųjų pažiūrų buvusį futbolininką, Micheilą Kavelašvilį, naujuoju šalies vadovu.
Tačiau kadenciją baigianti prezidentė S. Zurabišvili, kurios įgaliojimai baigiasi kartu su naujojo vadovo inauguracija, atsisakė atsistatydinti, kol vyriausybė nepaskelbs naujų parlamento rinkimų.
Pirmą kartą Sakartvelo istorijoje priesaikos ceremonija vyko už uždarų parlamento durų.
„Mūsų istorija aiškiai rodo, kad po nesuskaičiuojamų kovų už tėvynę ir tradicijas taika visada buvo vienas pagrindinių Sakartvelo žmonių tikslų ir vertybių“, – sakė M. Kavelašvilis, davęs prezidento priesaiką parlamente.
Opozicinės partijos atsisakė dalyvauti naujai išrinkto parlamento posėdžiuose, o S. Zurabišvili paskelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia, vyriausybė ir išrinktasis prezidentas yra neteisėti.
M. Kavelašvilis, žinomas dėl savo dešiniųjų pažiūrų ir aštrių komentarų LGBTIQ žmonių atžvilgiu, toliau gyrė „mūsų tradicijas, vertybes, nacionalinę tapatybę, šeimos šventumą ir tikėjimą“.
