Kokia yra okultizmo ir maginių tikėjimų situacija Italijoje? Atsakyti į šį klausimą siekta tyrime, kuriame Marco Garofalo GRIS – Socialinės religinių reiškinių tyrimų ir informacijos grupės – vardu atliko šio reiškinio analizę ir sudarė jo paplitimo žemėlapį.
Sudarytoje duomenų bazėje užfiksuotos 263 skirtingos grupės. Ji parengta remiantis bibliografine analize, daugiausia naudojant Cecilijos Gatto Trocchi (Čečilija Gato Troki) ir Massimo Introvigne (Masimo Introvinje) darbus, taip pat sujungiant tris informacijos šaltinius: 1998 m. Viešojo saugumo departamento ataskaitą, CESNUR ir GRIS duomenis. Iš viso šios grupės veikia 602 vietose visoje Italijoje.
Iš tyrimo žemėlapio matyti, kad okultizmo ir maginių įsitikinimų grupės paplitusios visoje šalyje, tačiau didžiausia jų koncentracija fiksuojama Šiaurės Italijoje ir didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Milanas ir Roma. Spiritizmas pasirodė esantis tolygiausiai paplitusi kryptis, o maginiai judėjimai – gausūs ir fragmentiški. Archeosofinė draugija ypač išsiskiria Tirėnų jūros pakrantės regione, ypač Toskanoje.
Satanizmas tyrime minimas be konkrečių adresų, tačiau dažniausiai siejamas su didžiaisiais miestais. Tuo metu „New Age“ („Naujojo amžiaus“) aplinka apima įvairius dvasingumo ir alternatyvių terapijų tinklus bei vėlesnes jų kryptis, ypač siejamas su Pjemonto regionu ir Damanhuro bendruomene.
Teosofijos ir antroposofijos judėjimai labiau koncentruojasi Romoje ir Šiaurės Italijoje – nuo Pjemonto iki Friulio–Venecijos Džulijos regiono.
Tyrėjai pažymi, kad ezoterikos ir okultizmo sritis akademiniuose tyrimuose vis dar yra menkai ištirta. Todėl tokio pobūdžio žemėlapių sudarymas laikomas svarbiu atspirties tašku tolimesniems geografiniams tyrimams, ypač turint omenyje, kaip greitai atsiranda ir išnyksta įvairios sektų grupės.
Tyrimas pristatytas minint egzorcizmo kursą, kurį jau dvidešimtą kartą organizuoja Popiežiškojo universiteto „Regina Apostolorum“ institutas Sacerdos kartu su GRIS.
