Apostazė – formalus savo religijos išsižadėjimas. JAV leidinys „Christian Today” teigia, kad daugėja italų, kurie oficialiai atsisako krikšto sakramento. Priežastys tam įvairios: priklausymas LGBT bendruomenei, tapatybės įtvirtinimas, netikėjimas Dievu, nepritarimas Bažnyčios pozicijai dėl požiūrio į abortus ir pan.
Pavyzdžiui, 25-erių metų italas Mattia Nanetti (Matijas Nanetis) iš Bolonijos, kaip ir dauguma jo tautiečių, užaugo su Katalikų Bažnyčios mokymu bei gavo sakramentus parapinėje mokykloje. Net jo skautų grupė buvo katalikiška.
Tačiau 2019 m. rugsėjį jis nusprendė, kad atėjo laikas palikti Bažnyčią. Jis užpildė formą, kurią rado internete, prie jos pridėjo ilgą laišką, kuriame paaiškino savo motyvus, ir viską nusiuntė į gimtojo miesto parapiją.
Po dviejų savaičių parapijos krikšto registre prie jo vardo ir pavardės buvo įrašyta pastaba, įforminanti jo atsiskyrimą nuo Katalikų Bažnyčios, ir M. Nanetti tapo vienu iš „atsisakiusių krikšto” italų, kurių skaičius „Christian Today” teigimu, auga.
Kasmet vis daugiau žmonių Italijoje pasirenka šį paprastą atsiskyrimo procesą, kuris tapo prieinamas prieš du dešimtmečius ateistų sąjungos pavadinimu „The Union of Rationalist Atheists and Agnostics”, nurodymu.
Dėl duomenų trūkumo sunku nustatyti, kiek šis reiškinys paplitęs, tačiau kai kurios vyskupijos vykdo apskaitą. Brešos vyskupija, esanti į rytus nuo Milano, rugpjūtį savo vyskupijos laikraštyje pranešė, kad 2021 m. 75 žmonės prašė išbraukti juos iš krikštytų sąrašo, o 2020 m. – 27.
Ateistų sąjungos sekretorius Roberto Grendene (Robertas Grendenis) sakė, kad, jo organizacijos duomenimis, Italijoje yra daugiau nei 100 000 atsisakiusių krikštyto žmonių.
Bažnyčia ginčijasi dėl žodžio krikšto apostazė, jo panaikinimas (itališkai sbattezzo) tikslumo. Ekspertai sako, kad teisiniu ir teologiniu požiūriu tai nėra tikslus terminas.
Kunigas Daniele Mombelli (Danielis Mombelli), Brešos vyskupijos vicekancleris ir religijos mokslų profesorius Katalikiškajame Švenčiausiosios Širdies universitete Milane, sakė, kad „ištrinti krikšto neįmanoma, nes tai istoriškai įvykęs faktas, todėl jis buvo užregistruotas”.
„Tai, ką ši procedūra daro, yra asmens atsisakymo nuo Bažnyčios įforminimas”, – sakė jis.
Nors ir sutikdama, kad krikšto panaikinti neįmanoma, Italijos asmens duomenų apsaugos tarnyba dabar teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę atsiskirti nuo Bažnyčios.
Krikšto sakramento panaikinimas baigiamas, kai pareiškėjas išreiškia ketinimą atsisakyti Bažnyčios, o sprendimą užregistruoja Bažnyčios valdžia, paprastai – vietos vyskupas.
Tačiau pagal kanonų teisę kiekvienas, kuris atlieka šią procedūrą, įvykdo apostazės nusikaltimą, kuris, pasak D. Mombelli, turi „sunkių pasekmių”.
Apostatui iš karto gresia ekskomunika iš Bažnyčios, be jokio teismo proceso. Tai reiškia, kad asmuo neprileidžiamas prie sakramentų, negali tapti krikštatėviu ir netenka teisės į katalikiškas laidotuves.
„Yra esminis skirtumas tarp apostazės nuodėmės ir apostazės nusikaltimo, – sakė D. Mombelli. „Ateistas padaro nuodėmę, nes tai vidinis sprendimas, ir jam gali būti atleista, jei jis atgailauja. Tuo tarpu apostatas savo valią oficialiai atsisakyti Bažnyčios išreiškia raštiškai, todėl jam gresia teisinės pasekmės dėl tokio sprendimo.”
Pasak jo, krikšto atsisakymas taikomas ne tik Italijoje, o ateistų sąjungos svetainėje yra skiltis, kurioje stebima, kaip ši procedūra vykdoma užsienyje, tačiau tik nedaugelis šalių ją reglamentuoja. Likusioje pasaulio dalyje humanistų ir ateistų organizacijos, pavyzdžiui, Humanistų internacionalas, apostazijai skiria daugiau dėmesio nei vyriausybės.
Krikšto atsisakymo priežastys skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Tačiau daugelis iš nekrikštytųjų savo pasirinkimą apibūdino kaip „nuoseklumo reikalą”.
Pietro Groppi (Pietras Gropis), 23-ejų metų jaunuolis iš Piačencos, kuris atsisakė krikštyto 2021 m. gegužę, sakė, kad pirmasis klausimas, kurį jis sau uždavė prieš išsiųsdamas anketą, buvo „Tikiu ar ne?”, o atsakymas buvo paprastas: „Ne”.
Tačiau daugeliui Bažnyčios atsisakymas yra pareiškimas prieš jos poziciją dėl LGBTQ teisių, eutanazijos ir abortų.
Vaikinas sakė, kad krikšto atsisakymas padėjo jam patvirtinti savo, kaip biseksualo, tapatybę. „Turėjau atsiriboti nuo kai kurių Bažnyčios pozicijų pilietinių teisių klausimais”, – sakė jis.
Bažnyčios pozicija lytiškumo klausimu pastūmėjo P. Gropį siekti apostazės, nors „asmeniškai jo tai nepaveikė”. Jis mano, kad Vatikano pozicija šiais klausimais yra „absurdiška”, ir yra nepatenkintas tuo, kaip Bažnyčia kišasi į Italijos politiką.
22 m. Francesco (Frančesko), kuriam dabar atliekama apostazės procedūra, sakė: “Aš – labai patenkintas: esu ateistas iš esmės seniai. Bažnyčioje krikštas reiškia, kad esi katalikas, bet taip nėra. Aš asmeniškai buvau pakrikštytas labiau dėl kultūrinių nei dėl religinių priežasčių, nes taip yra Italijoje.” Jis mano, kad jei visi žmonės, kurie iš tiesų nepriskiria savęs katalikams, būtų nekrikštyti, oficialus Italijos katalikų procentas būtų gerokai mažesnis.
Atrodo, anot „Christian Today” kad naujausi duomenys tą patvirtina.
2020 m. sociologas Francesco Garelli (Frančesko Gareli) atliko išsamų Italijos katalikų vyskupų konferencijos finansuotą tyrimą, kurio išvadose teigiama, kad 30 % Italijos gyventojų yra ateistai.
