Ispanijos kardinolas Juanas José Omella (Chuanas Chosė Omela) žurnalistams sakė, kad popiežius nepakvietė šalies vyskupų tam, kad juos kaip nors sudrausmintų, rašo CNA. Vakar, lapkričio 28 d., Vatikane popiežius Pranciškus susitiko su Ispanijos vyskupais ir supažindino juos su 2023 m. pradžioje vykusio apaštališkojo vizito į šalies seminarijas išvadomis.
Prieš aptardamas ataskaitą, popiežiaus namų pamokslininkas kardinolas Raniero Cantalamessa (Ranieras Kantalamesa) nuo 8 val. ryto susirinkusiesiems pasiūlė meditaciją, kurios išeities taškas – Sekminės.
Šventasis Tėvas prisijungė prie susitikimo prasidėjus meditacijai, o jai pasibaigus apie dvi valandas vyko išsamus pokalbis. Po pertraukos prasidėjo susitikimas su atsakingais už Dvasininkijos dikasteriją.
Spaudos konferencijoje Ispanijos vyskupų konferencijos (CEE) pirmininkas pasakojo, kad susitikimas su pontifiku „nebuvo skirtas jiems pabarti ar ką nors pasmerkti. Jis buvo skirtas tam, kad pamatytume, kaip galime tobulėti. Esame epochų kaitoje ir tam tikra prasme turime pasirengti”.
Nors 2022 m. gruodį paskelbtame interviu ispanų laikraščiui „ABC” popiežius patikslino, kad jo apaštališkasis vizitas „nėra tyrimas”, kvietimas šalies vyskupams atvykti į Romą, kaip teigia CNA, sukėlė šiokį tokį susirūpinimą.
CEE generalinis sekretorius ir atstovas spaudai lapkričio 24 d. teigė, kad tarp vietos vyskupų nėra jokios baimės dėl Romos susitikimo, nors ir pripažino, kad tai – „išskirtinis įvykis”. Ispanų kardinolo J. Omellos nuomone, tai buvo pokalbis, „atitinkantis Sinodinį kelią”, kuriame popiežius skatino prelatus užduoti klausimus ir nieko neslėpti. Žurnalistų pakartotinai paklaustas, ar vienintelė pokalbio su pontifiku tema iš tiesų buvo seminarijų padėtis Ispanijoje, kardinolas teigė, kad taip. Taip paneigta, kad susitikime buvo kalbama arba apie nepilnamečių seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje klausimą, arba apie sudėtingą pastarųjų savaičių socialinę ir politinę padėtį Ispanijoje.
Per spaudos konferenciją, kurią surengė kartu su García ir Ispanijos vyskupų subkomisijos dėl dvasininkijos pirmininku vyskupu J. Vidaliu, J. Omella pabrėžė popiežiaus Pranciškaus interesą „formuoti labai brandžius vyrus, įsišaknijusius Jėzaus Kristaus asmenyje; Dievo vyrus, bet stovinčius kojomis ant žemės”. Dvi valandas trukusiame pokalbyje buvo aptariami klausimai apie įvairias siūlomas formacijos rūšis ar seminaristų pastoracinę patirtį. Pasak J. Vidalio, Šventasis Tėvas užmezgė „dvasinį dialogą vienybės ir bendrystės atmosferoje”, kuriame „mes jo klausėme, o jis dalijosi savo įžvalgomis, paremtomis savo patirtimi”.
Jis taip pat teigė, kad „tai, jog popiežius domisi būsimų kunigų formacija Ispanijoje, yra privilegija”, ir pabrėžė „postūmį, kurį jis jiems suteikė skatindamas toliau įgyvendinti seminarijų formacijos planą”.
Dvasininkas paaiškino, kad Ispanijoje yra 86 seminarijos, kurios dalijasi 55 formacijos namais, o tai reiškia, kad ne visos seminarijos turi savo formacijos namus. Pavyzdžiui, Katalonijoje veikia tarpdiecezinė seminarija, kurioje mokose kandidatai į kunigus iš septynių skirtingų vyskupijų.
Šiuo metu keturiasdešimt iš 69 Ispanijos vyskupijų turi savo seminarijas. Iš 40 seminarijų 29 yra diecezinės, o 15 – Redemptoris Mater seminarijos, kurioms vadovauja Neokatechumenų kelias. Kelios vyskupijos turi daugiau nei vieną seminariją.
Vienas iš iškeltų klausimų – būtinybė pertvarkyti šią struktūrą dėl mažėjančio pašaukimų skaičiaus. Naujausiais CEE pateiktais duomenimis, 2022-2023 mokslo metais buvo ugdoma mažiau nei 1 000 kandidatų į kunigystę – tai pirmas kartas, kai šis skaičius nukrito taip žemai nuo tada, kai šiais laikais vedama apskaita.
Naujai priimtųjų buvo mažiau nei 200, o įšventintųjų pirmą kartą buvo mažiau nei 100. Prieš du dešimtmečius Ispanijoje buvo beveik 1 700 klierikų ir beveik 200 buvo įšventinti.
J. Omella atkreipė dėmesį, kad, be kitų veiksnių, tai lemia mažas gimstamumas ir kad Bažnyčiai šioje srityje tenka susidurti su savotišku „organizacijų traukimusi”.
„Tikrovė yra kitokia nei šeštajame dešimtmetyje. Mažas gimstamumas daro įtaką seminarijoms, kaip ir universitetams, ir jie turi permąstyti ateitį”, – aiškino CEE prezidentas.
J. Vidalis sakė, kad nėra nustatytos datos, kada bus gauti konkretūs rezultatai dėl to, kas buvo pasiūlyta, nes tai tęstinis procesas. Tačiau nustatytas trejų metų laikotarpis, per kurį bus įvertinta pažanga.
„Seminarijų sujungimo klausimu popiežius mus paragino toliau eiti keliu, kuriuo Bažnyčia eina Ispanijoje”, kur yra 15 formacijos namų, priimančių klierikus iš įvairių vyskupijų”, – teigė jis.
Vyskupijos dvasininkijos pakomitečio pirmininkas pasakojo, kad būsimųjų kunigų emocinis ugdymas „yra tema, kuria popiežius labai domisi”. Šiuo atžvilgiu, kaip jis sakė, pontifikas „skatina būsimus kunigus būti žmonėmis, gebančiais kurti bendrystę ir puoselėti dialogą, kunigais, galinčiais išgyventi sinodiškumą šioje Bažnyčioje”.
Kunigas, „kaip ir kiekvienas žmogus, turi būti brandus, laisvas žmogus, gebantis kurti visavertį gyvenimą ir tinkamą socialinį gyvenimą”, – pažymėjo J. Vidalis.
Pokalbio su popiežiumi Pranciškumi metu buvo sprendžiamas ir klausimas, kokius drabužius turėtų dėvėti naujieji kunigai.
