Balandžio 6 d. Ispanijoje tikintieji stojo ginti aukščiausio pasaulyje kryžiaus nuo valdžios ketinimų pertvarkyti Žuvusiųjų slėnio memorialinį kompleksą sekuliaria dvasia ir uždaryti benediktinų vienuolyną.
Toledo vyskupas Franciskas Sesaras Garsija Maganas Ispanijos vyskupų konferencijos (CEE) vardu balandžio 4 d. pareiškė, kad tikintieji ryžtingai gina 150 metrų aukščio kryžių, vainikuojantį šį memorialinį kompleksą. Šis memorialas, kurio statyba truko daugiau nei dešimtmetį, buvo atidarytas 1959 m., siekiant pagerbti žuvusius per Ispanijos pilietinį karą (1936–1939 m.).
Kompleksas įsikūręs netoli Eskorialo vienuolyno, maždaug 58 km nuo Madrido, 1365 hektarų plote. Jo teritorijoje yra požeminė katalikų bazilika, benediktinų vienuolynas, mokykla, skulptūriniai Kristaus kančios vaizdiniai išilgai laiptų, vedančių į viršų, ir milžiniškas Šventasis Kryžius.
Komplekse palaidota daugiau nei 33 700 karių iš abiejų konflikto pusių, įskaitant apie 12 tūkstančių respublikonų, kurių palaikai čia perkelti be artimųjų žinios. Nuo 1975 m. lapkričio iki 2019 m. spalio bazilikos kriptoje prie altoriaus buvo palaidotas Francisco Franco – diktatorius, kurio įsakymu kompleksas buvo pastatytas.
Visa memorialo architektūra pasižymi didžiuliu mastu, įskaitant uoloje iškaltą baziliką. Už uolos stovi benediktinų vienuolynas su 120 vietų svečių namais ir nedidelėmis vienuolių kapinėmis. Nuo komplekso vartų iki Šventojo Kryžiaus papėdės veda kalnų kelias ir didelė 30,6 tūkst. kv. m esplanada.
Spaudos konferencijoje po plenarinės Ispanijos vyskupų konferencijos asamblėjos vyskupas Garsija Maganas patvirtino, kad Ispanijos vyriausybė iš pradžių buvo pareiškusi ketinanti nugriauti baziliką ir panaikinti benediktinų vienuolyną. Apie tai buvo informuotas ir Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas rinkiminės kampanijos metu.
Spalio 11 d. vykusio naujai išrinkto premjero Pedro Sanchezo susitikimo su popiežiumi Pranciškumi metu buvo paliestas ir Šventojo Kryžiaus griovimo klausimas, nors tai nebuvo oficiali visos vyriausybės pozicija.
Per antrąjį Ispanijos valdžios susitikimą su Šventuoju Sostu, vykusį 2024 m. vasarį, kuriame dalyvavo premjero administracijos vadovas ir teisingumo ministras Feliksas Bolañosas, vyskupai pateikė vadinamąsias „raudonąsias linijas“. Tarp jų – katalikiškų pamaldų išsaugojimas Popiežiškojoje Šventojo Kryžiaus bazilikoje, benediktinų vienuolyno išlaikymas ir visų religinių pastatų, įskaitant Šventąjį Kryžių, apsauga.
Pasak vyskupo Garsijos, susitikimo metu buvo parengtas preliminarus susitarimo projektas, kurį dar reikės galutinai suderinti ir oficialiai patvirtinti, nors vyriausybė jau pradėjo kai kuriuos veiksmus, susijusius su rekonstrukcija ir pertvarka.
Šiuo metu Ispanijos būsto ministerija yra patvirtinusi trijų institucijų – Būsto ir urbanistikos politikos ministerijos, Teritorinės politikos ir demokratinės atminties ministerijos bei Šventojo Kryžiaus fondo – susitarimą dėl komplekso „rekonfigūracijos“. Tačiau Krikščionių teisininkų fondas pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja nedelsiant sustabdyti šį susitarimą ir visas su rekonstrukcija susijusias veiklas.
Vyskupų asamblėja primena: „Bazilika, kaip bažnyčia, turi neliečiamą statusą pagal 1979 m. Šventojo Sosto ir Ispanijos vyriausybės pasirašytus susitarimus. Vyriausybės siūlomas projektas yra šventovės išniekinimas. Todėl vienintelė išeitis – visapusiškai pasinaudoti tautos teisėmis, kad būtų apginta šios šventovės neliečiamybė kaip susitaikymo ir amžinos taikos paminklas Ispanijos tautai.
Bet kokie valdžios veiksmai bazilikoje – statybos darbai, ekshumacijos, revizijos ar kiti – gali būti vykdomi tik gavus atitinkamos bažnytinės valdžios, įskaitant vienuolyno vyresnįjį ar vietinį ordinarą, žinią ir sutikimą, kaip tai numato kanonų teisė.“
