Irane jau daugiau kaip penkias paras tęsiamas beveik visiškas interneto ryšio atjungimas tapo vienu ryškiausių ženklų, kad valdžia siekia kontroliuoti ne tik gatves, bet ir informaciją. Interneto stebėsenos organizacija NetBlocks trečiadienį pranešė, jog ryšio blokada šalyje tęsiasi ilgiau nei 132 valandas – tai vienas ilgiausių tokio pobūdžio atjungimų pastaraisiais metais.
Žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai įsitikinę, kad skaitmeninė izoliacija naudojama tam, kad būtų nuslėptas tikrasis susidorojimo su protestais mastas. Kol šalis gyvena „skaitmeninėje tamsoje“, iš Irano sklinda fragmentiški, bet itin sunkūs liudijimai apie masines represijas, šaudymą į protestuotojus, tūkstančius sulaikytųjų ir galimai labai didelį aukų skaičių.
Papildomą nerimą kelia Irano teismų sistemos vadovo Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškimai. Jis pažadėjo „pagreitintus teismus“ asmenims, sulaikytiems per protestus, kuriuos valdžia oficialiai vadina „riaušėmis“.
Valstybinės televizijos transliuotuose komentaruose jis atvirai kalbėjo apie griežtas bausmes, įskaitant mirties nuosprendžius, ir pabrėžė, kad procesai turėtų vykti viešai. Teisių gynimo organizacijos tai vertina kaip signalą, jog režimas ruošiasi demonstratyviam bauginimui, pasitelkdamas teismus ir galimą mirties bausmės taikymą plačiu mastu.
Tuo pat metu Iranas vis aštriau konfliktuoja su Jungtinėmis Valstijomis. Irano misija Jungtinėse Tautose apkaltino Vašingtoną siekiu sukelti chaosą ir sukurti pretekstą karinei intervencijai, teigdama, kad JAV politika Irano atžvilgiu grindžiama „režimo pakeitimo“ siekiu. Ši retorika pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai perspėjo apie „labai griežtus veiksmus“, jei Irano valdžia imsis protestuotojų egzekucijų, ypač pakorimų.
D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad masinis protestuotojų žudymas ir galimos egzekucijos būtų „raudona linija“. Jis taip pat socialiniuose tinkluose ragino iraniečius tęsti protestus, žadėdamas, kad „pagalba yra pakeliui“, nors kol kas neaišku, kokio pobūdžio ši pagalba galėtų būti ir ar ji peržengtų politinio bei diplomatinio spaudimo ribas.
Situaciją dar labiau apsunkina ribotas informacijos srautas iš šalies vidaus. Nors tarptautinis telefono ryšys iš dalies atkurtas, jis veikia prastai ir tik išeinantiems skambučiams. Vis dėlto į viešumą prasiskverbiantys vaizdo įrašai, kurių autentiškumą patvirtino AFP, rodo šiurpius vaizdus – pietuose nuo Teherano esančiuose morguose išrikiuotus kūnus, juoduose maišuose suvyniotus lavonus ir artimųjų desperatiškas paieškas.
Tuo tarpu Teherane trečiadienį prasidėjo laidotuvių ceremonija, skirta daugiau nei 100 saugumo pajėgų narių ir kitų, valdžios žodžiais, „kankinių“, žuvusių per protestų bangą, pranešė valstybinė televizija.
Transliuotuose vaizduose matoma ceremonija, kurioje dalyvauja tūkstančiai Irano vėliavomis mojuojančių žmonių, prasidėjo maldomis už žuvusiuosius prie Teherano universiteto.
Teisių gynimo grupės teigia, kad per saugumo pajėgų susidorojimą su protestuotojais greičiausiai žuvo tūkstančiai žmonių. Tačiau institucijos kaltina „riaušininkus“, kurie, anot jų, nužudė dešimtis saugumo pajėgų narių bei nekaltų praeivių, vadinamų „kankiniais“.
