Pirmadienį Tulūzoje (Prancūzija) atidaryta Mirail mečetė, kurioje telpa 4000 žmonių, po septynerius metus trukusių statybos darbų, pranešė žiniasklaida.
Pati mečetė yra tokia didelė, kad yra didesnė už visas kitas miesto maldos vietas, todėl šiuo metu tai yra pagrindinė miesto šventovė.
Naujoji Tulūzos mečetė yra didesnė už Empaloto mečetę, kurioje telpa 2800 tikinčiųjų, ir Al Salamo mečetę.
Pasak mečetės dizainerių, pastatas yra „darni islamo architektūros simbolių integracija“ į Prancūzijos miesto kraštovaizdį. Prancūzijos Islamo religijos ir kultūros asociacijos (ACCIF) generalinis sekretorius Fayçalas Benafla pareiškė, kad projektas sukėlė „precedento neturintį entuziazmą“.
Mečetė atidaroma tuo metu, kai Prancūzijos bažnyčios uždaro savo duris visoje šalyje. Musulmonų lyderiai netgi atvirai ragino bažnyčias paversti mečetėmis, o Macrono vyriausybė teigė esanti atvira tokiai idėjai. 150 musulmonų lyderių grupė teigė, kad nors Prancūzija turi 2500 mečečių ir dar 300 statoma, šaliai reikia mažiausiai 5000 naujų mečečių jos sparčiai augančiai musulmonų populiacijai.
šaliai reikia mažiausiai 5000 naujų mečečių jos sparčiai augančiai musulmonų populiacijai
Naujoji Tulūzos mečetė ir kiti didžiuliai projektai tampa sparčios šalies demografinės transformacijos simboliu, kartu su kitais ženklais, tokiais kaip faktas, kad beveik 25 procentai visų naujagimių Prancūzijoje turi arabišką vardą.
Prancūzija kas dvi savaites praranda maždaug po vieną bažnyčią, daugelis jų nugriaunamos vykdant griovimo projektus, o kitos yra plačiai paplitusių padegimų aukos. 2020 m. Ruandos migrantas prisipažino padegęs bažnyčią Nanto mieste net po to, kai jį priėmė ir globojo bažnyčios dvasininkai.
„Nors katalikų paminklai vis dar yra priešakyje [bendras skaičiais], Prancūzijoje kas 15 dienų statoma viena mečetė, o vienas krikščioniškas pastatas naikinamas tokiu pat tempu“, – sakė Edouardas de Lamaze’as, religinio paveldo prezidentas Paryžiuje.
Už mečetę atsakingiems asmenims 2017 m. vasarą pavyko surinkti jos statybai reikalingus 4 mln. eurų. Anot imamo ir jos projekto vadovo Mamadou Daffé, aukos padengė visą statybos finansavimą.
„Nuo pat pradžių reikalavome finansinės ir ideologinės mečetės nepriklausomybės. Mes buvome šios srities pionieriai“, – sakė Benafla. „Mes visada buvome skaidrūs su valdžia. Šventovė visiškai finansavo patys tikintieji. Štai kodėl projektas užtruko tiek metų“, – pridūrė jis.
