Vatikane po daugiau nei dešimtmečio pertraukos Apaštališkieji rūmai vėl tapo nuolatine popiežiaus rezidencija. Popiežius Leonas XIV praėjusį šeštadienį oficialiai apsigyveno savo apartamentuose istoriniame pastate, praėjus devyniems mėnesiams po jo išrinkimo.
Viena simboliškiausių popiežiaus Pranciškaus sprendimų buvo atsisakyti apsigyventi tradiciniame popiežiaus bute Apaštališkuosiuose rūmuose ir pasirinkti gyventi Šv. Mortos namuose – Vatikano svečių namuose, paprastai skirtuose svečiams ir kardinolams.
Su popiežiumi Leonu XIV į rūmus persikelia ir du jo artimiausi sekretoriai: monsinjoras Edgardas Ivanas Rimaycuna Inga (Edgardas Ivanas Rimajkuna Inga) – Peru kunigas, kurį popiežius pažįsta dar iš laikų, kai buvo Čiklajo vyskupas, ir italų kanonų teisės specialistas kunigas Marco Billeri (Markas Bileris), kilęs iš San Miniato vyskupijos.
Iki šiol popiežius gyveno netoli Vatikano esančiame pastate, kuriame buvo apsistojęs dar prieš išrinkimą popiežiumi, kai ėjo Vyskupų dikasterijos prefekto pareigas.
Devyni mėnesiai renovacijos
Persikėlimas įvyko po devynių mėnesių trukusių popiežiaus apartamentų renovacijos ir pertvarkymo darbų. Paskutinį kartą rimtesnė rekonstrukcija buvo atlikta 2005 metų vasarą, prieš ten apsigyvenant popiežiui Benediktui XVI.
Kaip savo knygoje „Nieko kito tik tiesa. Mano gyvenimas šalia popiežiaus Benedikto XVI“ (it. Nient’altro che la verità. La mia vita al fianco di Benedetto XVI) rašė buvęs jo asmeninis sekretorius ir Popiežiškųjų rūmų prefektas arkivyskupas Georgas Gansweinas (Georgas Gensveinas), tuo metu „elektros sistema dar buvo padalinta į dvi skirtingos įtampos linijas, o lubose įrengta ertmė su talpomis vandeniui rinkti dėl pratekėjimų“.
Kiekvienas popiežius laikui bėgant modernizavo Apaštališkuosius rūmus ir pritaikė juos savo poreikiams. Pavyzdžiui, popiežius Leonas XIII įrengė telefonines linijas. „Paulius VI pasirinko pilkos spalvos apmušalus“, – savo memuaruose pažymi arkivysk. Gansweinas. „Benediktas paprašė nuimti kilimą, kad būtų atidengtos XVI amžiaus marmuro grindys, kurios buvo labai šviesios.“
Per šimtmečius apartamentai buvo pritaikomi kiekvieno popiežiaus poreikiams. Ilgainiui juose atsirado modernios sistemos – telefono linijos, saugumo įranga ir net nedidelis vidinis liftas.
Popiežius Leonas XIV apartamentus aplankė gegužę ir nusprendė atlikti išsamią renovaciją. Buvo nustatyta pratekėjimų ir drėgmės problemų, susikaupusių po daugiau nei dešimtmetį trukusio laikotarpio, kai apartamentai nebuvo naudojami gyvenimui. Taip pat visiškai atnaujinta elektros sistema ir vandentiekis.
Nors Šventasis Sostas nepaskelbė tikslių būsto išplanavimo detalių, kai kurios Italijos žiniasklaidos priemonės teigia, kad popiežius gali naudotis dalimi viršutinės rūmų dalies, kuri iš išorės beveik nematoma.
Ten galimai įrengta nedidelė sporto salė, kad popiežius galėtų tęsti savo fizinio aktyvumo rutiną, o miegamasis būtų kitoje rūmų dalyje, iš kurios nesimato Šv. Petro aikštės.
Rezidencija su keliomis patalpomis
Italijos spaudos duomenimis, popiežiaus privati rezidencija yra trečiajame Apaštališkųjų rūmų aukšte. Tai ne vienas kambarys, o maždaug iš dešimties patalpų sudaryti apartamentai.
Tarp pagrindinių patalpų yra privatus darbo kabinetas, kuriame popiežius dirba ir priima privačius, oficialioje darbotvarkėje neskelbiamus lankytojus; miegamasis; privati koplyčia – rezidencijos širdis, papuošta vitražais ir sauganti šv. Petro relikvijas; valgomasis; patalpos artimiausiems bendradarbiams; medicinos kabinetas ir vadinamasis „langų kambarys“, iš kurio popiežius kiekvieną sekmadienį pasirodo melstis „Viešpaties Angelo“ malda.
Per šimtmečius apartamentai buvo pritaikomi kiekvieno popiežiaus poreikiams. Ilgainiui juose atsirado modernios sistemos – telefono linijos, saugumo įranga ir net nedidelis vidinis liftas.
Trylika metų be popiežiaus
Leono XIV persikėlimas užbaigia trylikos metų laikotarpį, per kurį popiežiaus apartamentai buvo uždaryti kaip nuolatinė rezidencija.
Nuo pat išrinkimo 2013 metais popiežius Pranciškus pasirinko gyventi Šv. Mortos namuose. Šis sprendimas buvo interpretuotas kaip paprastumo ir kuklumo ženklas, o popiežiaus apartamentai Apaštališkuosiuose rūmuose daugiau nei dešimtmetį liko beveik nenaudojami.
Pirmasis popiežius, gyvenęs šiuose apartamentuose, buvo šv. Pijus X (1903–1914). Norint patekti į juos reikia pakilti vadinamaisiais „kilmingaisiais laiptais“ arba naudotis „Siksto V liftu“, kuris įjungiamas tik magnetine kortele.
Šie apartamentai tapo daugelio istorinių įvykių vieta. 1944 metais popiežius Pijus XII iš jų lango sveikino romiečius, minėjusius Romos išlaisvinimą iš nacių okupacijos. Juose mirė ir šv. Jonas XXIII, ir šv. Jonas Paulius II – tuo metu Šv. Petro aikštėje už juos meldėsi tūkstančiai tikinčiųjų. Popiežius Benediktas XVI čia gyveno iki atsistatydinimo 2013 metų vasarį.
Rūmai su beveik tūkstančiu kambarių
Apaštališkieji rūmai nėra vienas pastatas, bet didelis architektūrinis kompleksas, turintis apie tūkstantį patalpų ir laikomas tikruoju Šventojo Sosto administraciniu centru. Jį per rekordiškai trumpą laiką – vos per dvejus metus, nuo 1589 iki 1590 metų – pastatė architektas Domenico Fontana (Domenikas Fontana).
Komplekse yra vienos žymiausių Vatikano vietų: Siksto koplyčia, kurioje vyksta popiežiaus rinkimo konklavos; Rafaelio kambariai, dekoruoti renesanso meistro Rafaelio Sancio; Vatikano apaštališkoji biblioteka – viena svarbiausių kultūros institucijų pasaulyje; Karališkoji salė (Sala Regia) ir Hercogų salė (Sala Ducale), istoriškai naudotos ceremonijoms ir oficialioms audiencijoms, taip pat Vatikano Valstybės sekretoriato biurai.
Apaštališkųjų rūmų istorija siekia viduramžius, nors dabartinę jų išvaizdą daugiausia nulėmė Renesanso laikotarpiu atliktos pertvarkos.
Tokie popiežiai kaip Sikstas IV, Julijus II ir Leonas X plėtė ir puošė rūmus, šiuos darbus patikėdami garsiausiems to meto menininkams – Donatui Bramantei (Donato Bramante), Rafaeliui Sanciui (Raffaello Sanzio) ir Mikelandželui Buonaročiui (Michelangelo Buonarroti).
Rūmai tapo pagrindine popiežių rezidencija po popiežiaus sugrįžimo iš Avinjono 1377 metais ir pamažu pakeitė Laterano rūmus kaip pagrindinę popiežiaus gyvenamąją vietą.
