Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seime pernai įstrigęs siūlymas paviešinti ir valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius, vėl sugrįžta į Seimo plenarinę salę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas.
Parlamentaras siūlo numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.
„Naujame įstatymo pataisų variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai“, – Eltai sakė projektą patobulinęs parlamentaras S. Tumėnas.
Įstatymo pataisos numato ir nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB valstybės tarnautojų veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.
eigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje
Pasak S. Tumėno, priėmus įstatymo pataisas, pretendentai į valstybės tarnybą, taip pat į įstaigos vadovo pareigas, pildydami Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją, sulauktų klausimo dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Anot S. Tumėno, įstatymo pataisomis siekiama, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių. Taip pat siekiama eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms.
„Lojalumą Lietuvos Respublikai, valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos reikalavimą siūlau sieti ir su valstybės tarnautojo prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – sako politikas.
Be to, anot jo, naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.
Šiuo metu Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme numatyta, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Seimo teisininkai: siūlomas reguliavimas yra klaidinantis
Dar kartą įvertinęs su liustracijos procesu susijusias įstatymo pataisas Seimo Teisės departamentas šį kartą nekalba apie projekto galimą prieštaravimą Konstitucijai, tačiau kritikos projektui negaili.
Seimo teisininkų nuomone, siūlomas reguliavimas yra „klaidinantis ir nenustatantis jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų“.
Anot teisininkų, nėra aišku, apie kokią valstybės tarnautojų grupę, kuriai nebūtų taikoma siūloma išimtis dėl duomenų nelaikymo valstybės paslaptį sudarančia informacija, šiuo atveju kalbama.
Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriško prisipažinimo slapta bendradarbiavus su KGB terminas jau yra pasibaigęs 2000 metais. Per nustatytą laikotarpį neprisipažinusiems asmenims jų duomenys apie slaptą bendradarbiavimą visais atvejais skelbiami Teisės aktų registre ir jiems taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.
„Siūlomos nuostatos bet kuriuo atveju apimtų visus valstybės tarnautojus, kuriems ir taip jau yra numatyta prisipažinusių asmenų apsauga (…) , t. y. nebūtų tokių valstybės tarnautojų ar kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos nebūtų įslaptinta 75 metams ir saugoma įstatymų nustatyta tvarka“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.
Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau ji šio klausimo nesiėmė.
