Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulinę bendriją išspręsti Libijos migrantų krizę, nors Europos Sąjungos lyderiai nesutaria, kaip geriausia būtų valdyti migrantų srautus į Europą.
„Išreiškiu savo artumą tūkstančiams migrantų, pabėgėlių ir kitų asmenų, kuriems reikia apsaugos Libijoje: niekada jūsų nepamirštu, girdžiu jūsų šauksmą ir meldžiuosi už jus“, – sakė Pranciškus po tradicinės sekmadieninės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Daugybė šių vyrų, moterų ir vaikų patiria nežmonišką smurtą. Dar kartą raginu tarptautinę bendruomenę tesėti savo pažadus ir ieškoti bendrų, konkrečių ir ilgalaikių sprendimų, kaip valdyti migracijos srautus Libijoje ir visame Viduržemio jūros regione“, – sakė popiežius.
84 metų popiežius paragino vyriausybes nutraukti migrantų grąžinimą į „nesaugias šalis“, tokias kaip Libija, teikti pirmenybę gyvybių gelbėjimui jūroje ir saugiam išsilaipinimui uostuose, užtikrinti „alternatyvas sulaikymui“ ir galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis.
Į Italiją ir toliau plūsta migrantai, kertantys Viduržemio jūrą iš Libijos: kone kasdien šios ES šalies krantus pasiekia šimtai žmonių.
Į Italiją ir toliau plūsta migrantai, kertantys Viduržemio jūrą iš Libijos.
Sekmadienį „karštosios linijos“ paslaugas teikianti savanorių grupė „Alarm Phone“ pranešė, kad skubios pagalbos Viduržemio jūroje reikia dviem pripučiamoms valtims. Nurodoma, kad vienoje jų yra 60 žmonių, o kitoje – 68.
Tuo metu humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pranešė, kad jos gelbėjimo laivas „Geo Barents“ šeštadienį vakare išgelbėjo dar 95 žmones ir kad dabar laive iš viso yra 296 išgelbėti migrantai.
Tačiau Europos Sąjungos lygiu dėmesys nuo Viduržemio jūros nukrypo į Baltarusijos sieną su Latvija, Lietuva ir Lenkija, tūkstančiams migrantų pastaraisiais mėnesiais stengiantis iš Baltarusijos patekti į rytines bloko nares.
Dvi dienas trukęs ir penktadienį pasibaigęs ES lyderių susitikimas parodė, kad šalių nesutarimai migrantų klausimu nesibaigia, kelioms bloko šalims, tarp jų Lenkijai ir Lietuvai, raginant Briuselį finansuoti fizinius barjerus prie Baltarusijos sienos.