Į šeštą dešimtį įkopęs vyras nusprendė palengvinti sunkia inkstų liga sergančios žmonos kasdienybę – padovanojo jai savo inkstą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo atlikta transplantacija. Negalėdamas matyti, kaip mylima žmona vis labiau serga, jis ryžosi tapti gyvuoju donoru. Tai penktasis gyvosios donorystė atvejis šiais metais Lietuvoje. Daugumai žmonių, kuriems reikalinga gyvybiškai svarbi inksto transplantacija, Lietuvoje vidutiniškai laukia nuo 0,5 m. iki 1,5 m., priklausomai nuo amžiaus grupės.
Pablogėjus sveikatai, pacientams, kuriems diagnozuojamos sunkios inkstų ligos, kraujas valomas atliekant dializes. Tai atliekama 3 kartus per savaitę po 3-5 valandas trunkančias procedūras. Todėl tai gerokai sutrikdo žmogaus gyvenimą, dažnai žmogus nebegali dirbti, nebegali keliauti. Inkstų transplantacija leidžia pacientams grįžti į įprastą gyvenimą. Sunku matyti, kai artimas žmogus jaučiausi visiškai bejėgis, todėl gyvuoju donoru tapęs vyras nusprendė padaryti viską, kad šiame pasaulyje būtų gera gyventi.
„Nors tapti gyvuoju donoru ryžtasi vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvoje kol kas fiksuojami pavieniai jos atvejai. Transplantuotas gyvo donoro inkstas veikia geriau ir išlieka gyvybingas ilgiau, nei transplantuotas mirusio donoro inkstas. Gyvoji donorystė efektyvesnė, nes transplantacija iš gyvo donoro dažniausiai būna labai sėkminga, geresni organo bei recipiento išgyvenamumo rodikliai. O rizika donorui sirgti lėtinėmis inkstų ligomis – minimali lyginant su sveika populiacija,“ – sako Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno klinikų gydytojas nefrologas, vyresnysis transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura.
Nors tapti gyvuoju donoru ryžtasi vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvoje kol kas fiksuojami pavieniai jos atvejai.
Inksto transplantacija yra geriausias galutinės stadijos inkstų nepakankamumo gydymas. Gyvojo donoro inksto transplantacija ypatinga tuo, kad recipientui nereikia laukti kol atsiras donoras, be to padeda išvengti komplikacijų, susijusių su ilgalaikiu dializių taikymu.
Šiuo metu išsamių klinikinių, laboratorinių, radiologinių tyrimų rezultatų laukia keturios potencialios donoro ir recipiento poros, taip pat pasiryžusioms gyvajai donorystei. Minėtiems sutuoktiniams jau pasisekė – tyrimų išvados patvirtino, kad vieno inksto paėmimas nepakenks vyro sveikatai, inkstą galima transplantuoti žmonai.
„Kartu su kolegomis pastebime, jog daugiausiai nuogąstavimų dėl gyvosios donorystės paprastai turi recipientai. Jie nerimauja, jog pakenks artimojo sveikatai, o juk tam, kad žmogus galėtų padovanoti savo inkstą, jam atliekame itin daug įvairiapusių tyrimų. Visomis išgalėmis siekiama, kad intervencija donorui turėtų kuo mažesnių pasekmių. Gyvo donoro sveikatos būklė po organo dovanojimo yra periodiškai įvertinama gyd. nefrologo “, – sako gydytojas A. Bura.
Tai nėra lengvas sprendimas – vieną savo inkstą padovanoti kitam žmogui. Vis tik, tam pasiryžę, pasak specialistų, turi pasiruošti psichologiškai, būti geros sveikatos, nesirgti diabetu, vėžiu, inkstų ir širdies ligomis, jaunoms moterims tapti donorėmis rekomenduojama po gimdymų. Pagal LR žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą – neregeneruojančias kūno dalis leidžiama imti tik iš genetiškai artimo donoro (savo mamos, tėčio, brolio, sesės ar vaiko) arba sutuoktinio.
Padovanojęs savo inkstą donoras gali gyventi visavertį gyvenimą – tęsia karjeras, sportuoja. Tam, kad žmogaus kūnas tinkamai funkcionuotų, pakanka turėti vieną inkstą.
