O Clavis David, et sceptrum domus Israel; qui aperis, et nemo claudit; claudis, et nemo aperit: veni, et educ vinctum de domo carceris, sedentem in tenebris, et umbra mortis.
„O Dovydo namų Rakte ir Izraelio skeptre, Tu atrakini – ir niekas negali uždaryti; užrakini – ir niekas negali atidaryti! Ateik ir išvesk iš kalėjimo belaisvius, tūnančius tamsoje, mirties ūksmėje.“
Jam ant peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins – niekas negalės uždaryti, kai jis užrakins – niekas negalės atidaryti. (Iz 22,22)
Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę: tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių Viešpaties narsa tai įvykdys! (Iz 9,6)
Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“. (Lk 1,78-79)
Kristus yra Dovydo Raktas, kuris atveria tai, ko žmogus pats neįstengia atrakinti – kelią iš tamsos į šviesą. Jo galia nėra prievarta, bet gailestingumas, kuris išveda belaisvius iš baimės ir nuodėmės kalėjimo. Advento laukime Bažnyčia meldžiasi, kad šis Raktas atrakintų ir mūsų širdis, pakreipdamas žingsnius į ramybės kelią.
