Suomijai oficialiai tapus 31-ąja NATO nare, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Helsinkio prisijungimas prie Aljanso stiprina Baltijos regiono ir viso rytinio flango saugumą.
Šalies vadovas antradienį telefonu pasveikino Suomijos kolegą Sauli Niinisto (Saulį Nynistę).
„Nuoširdūs sveikinimai jums ir visiems Suomijos žmonėms šią istorinę dieną! Suomijai oficialiai tapus visateise NATO nare stiprėja Baltijos jūros regiono ir viso rytinio Aljanso flango saugumas. Neabejoju, kad sėkmingai dirbsime kartu atremiant kylančias grėsmes ir iššūkius – nuo šiol ne tik kaip artimi partneriai, bet ir kaip patikimi sąjungininkai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat teigė laukiantis Suomijos prezidento NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
G. Nausėda išskyrė regionui svarbius artėjančio susitikimo tikslus: laiku patvirtinti nauji NATO gynybos planai, NATO oro gynybos stiprinimas regione, sąjungininkų pajėgų didinimas iki brigados lygio su visais reikalingais pajėgumais Baltijos šalyse.
Prezidentas išreiškė lūkestį su naryste NATO pasveikinti ir Švediją bei pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu siekiant šio tikslo
Prezidentas išreiškė lūkestį su naryste NATO pasveikinti ir Švediją bei pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu siekiant šio tikslo.
Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1,34 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, dabartinė Aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgėjo maždaug dukart.
Suomija ir Švedija, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu. Jų paraiškos buvo priimtos per NATO viršūnių susitikimą pernai birželį.
Tačiau stojimą turi ratifikuoti visų šalių narių parlamentai, o Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo.
Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) kovą pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.
