Kelių Europos nacionalistinių partijų lyderiai šeštadienį susirinko Varšuvoje aptarti, kaip galėtų sutelkti jėgas, kad atneštų pokyčių Europos Sąjungoje, kurią jie kaltina perdėtomis federalizmo ambicijomis, žlugdančiomis 27 valstybių narių tradicijas ir galias.
Susitikime, vykstančiame Varšuvos viešbutyje „Regent Warsaw“, dalyvauja iš viso 14 partijų, kaip pranešama, norinčių įkurti naują Aljansą, kuris taptų antra pagal dydį frakcija Europos Parlamente.
Suvažiavimo įžanginę kalbą turėjo pasakyti Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis). Tarp susitikimo dalyvių yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Prancūzijos dešiniosios alternatyvos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), taip pat Ispanijos partijos „Vox“ vadovas Santiago Abascalis (Santjagas Abaskalis).
Balandį vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų kandidatė M. Le Pen penktadienį sakė, kad šis susitikimas bus „svarbus žingsnis“, bet pripažino nesitikinti, kad artimiausiu metu bus paskelbta apie naujo aljanso įkūrimą.
„Galime būti optimistiški dėl šios politinės jėgos įkūrimo ateinančiais mėnesiais“, – kalbėjo ji.
Prie susitikimo vietos susirinko protestuoti dešimtys aktyvistų, skandavusių „Ne fašizmui!“
Spalį M. Le Pen lankėsi Budapešte, stengdamasi kartu su V. Orbanu sutelkti Europos dešiniųjų vieningą frontą.
Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės yra įsitraukusios į aštrią priešpriešą su ES, kuri esą dėl demokratijos normų silpninimo blokuojančią Bendrijos finansavimą šioms šalims.
Iš Lietuvos pakviestas V. Tomaševskis
susitikime Varšuvoje šeštadienį dalyvaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjūdžio vadovas Valdemaras Tomaševskis sako, jog buriant naują aljansą siekiama vertybinės atsvaros Europoje atgimstančioms kairiosioms ir liberalioms idėjoms.
„Yra ypač kairiąsias liberaliąsias ideologijas atstovaujančių partijų nuomonė, kad čia yra kažkoks tai radikalus judėjimas. Tai – nesusipratimas, kadangi kuriama ideologija, kuri pasisako už Europą, kaip Europos tautų sąjungą“, – BNS telefonu iš Varšuvos sakė V. Tomaševskis.
„Tikslas yra apginti mūsų valstybės, Lietuvos suverenumą prieš mistinę federaciją, apie kurią buvo paskelbtą kairiųjų liberaliųjų partijų Vokietijoje, kurios paskelbė, kad sieks federacijos, – pridūrė jis. – Tikslas – kad 2024 metais krikščioniškos, patriotinės partijos, pasisakančios už tradicinę šeimą, laimėtų daugumą Europos Parlamente.“
Savo ruožtu V. Tomaševskis patikino, kad susitikimo darbotvarkėje Rusijos, kurią Vakarai pastaruoju metu kaltino telkiant kariuomenę Ukrainos pašonėje ir okupuotame Kryme, klausimo nėra.
„Bando kairieji šitą elementą įtraukti į darbotvarkę, buvo net prie durų toks piketas organizuotas. Bet tokį blefą organizuoja būtent liberaliųjų kairiųjų partijos, bando įmesti kitas temas. Oponentai šią temą eskaluoja, bet tai – ciniška, nes jie yra neokomunistai, neomarksistai“, – aiškino jis.
Jis sako neįžvelgiantis pavojaus ES ar NATO dėl Rusijos veiksmų telkiant karines pajėgas šalia Ukrainos.
„Manau, kaltinimai yra perdėti (…). Mes taip ir vertinam – aišku, yra tam tikrų norų imperialistinių ne tik šioje šalyje, bet ir Kinijoje, su šitais iššūkiais turime susitvarkyti. Turime labai rimtą NATO, euroatlantinių struktūrų pagrindą, manau, nebus kažkokios grėsmės, tai daugiau – gąsdinimai“, – tikino V. Tomaševskis.
Netvirta vienybė
J. Kaczynskio atsigręžimas į M. Le Pen atspindi neseniai įvykusį lenkų valdančiųjų konservatorių požiūrio virsmą. PiS ilgą laiką nesutikdavo bendradarbiauti su Prancūzijos prezidento posto siekiančia politike dėl jos šiltų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Su ponia Le Pen turime tiek pat bendra, kiek ir su ponu Putinu“, – 2017 metais pareiškė J. Kaczynskis. Dar po dvejų metų jis apibūdino M. Le Pen partiją kaip vieną iš kelių Europos politinių jėgų, „akivaizdžiai susijusių su Maskva ir gaunančių jos paramą“. J. Kaczynskis tvirtino, kad tokios aplinkybės užkerta galimybę PiS bendradarbiauti su šiomis jėgomis.
Tačiau spalį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) spalį susitiko su M. Le Pen Briuselyje, o penktadienį prancūzų politikė dalyvavo lenkų vyriausybės vadovo Varšuvoje organizuotoje vakarienėje suvažiavimo dalyviams.
Savo „Twitter“ paskyroje M. Le Pen paskelbė nuotrauką, kurioje ji matoma su M. Morawieckiu, ir padėkojo jam už šiltą priėmimą. Ji pridūrė, kad jiedu sieja bendras noras kurti „tautų Europą, kurioje Europos žmonėms būtų sugrąžinta jų laisvė ir suverenitetas“.
Liepą 16 Europos nacionalistinių partijų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame prieštaraujama dėl dabartinės Europos Sąjungos krypties. Tarp pasirašiusių buvo J. Kaczynskio PiS, V. Orbano „Fidesz“, M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN), Austrijos laisvės partija ir Ispanijos „Vox“.
Pažymėtina, kad į susitikimą Varšuvoje atsisakė vykti Italijos dešiniosios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini (Matejus Salvinis). Jis paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad naujam aljansui įkurti turi „ateiti tinkamas laikas“.
M. Salvini buvo vienas iš pasirašiusių liepą paskelbtą deklaraciją, kurioje taip pat buvo išdėstyti planai įkurti „didįjį aljansą“ Europos Parlamente, atveriant kelią šeštadienio deryboms Varšuvoje.
M. Salvini „Lyga“ M. Le Pen Nacionalinis sambūris šiuo metu priklauso Europos Parlamento Identiteto ir demokratijos frakcijai, o PiS, „Vox“ ir partija „Italijos broliai“ – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai
V. Orbano „Fidesz“ kovo mėnesį pasitraukė iš ELP, didžiausios Europos Parlamento frakcijos, ir dabar ieško galimybės prisišlieti prie kito bloko.
„Norime Briuselio politikos pokyčių“, – prieš šeštadienio suvažiavimą per „Facebook“ parašė Vengrijos lyderis.
„Dirbome ištisus mėnesius, kad sukurtume stiprią partijų šeimą. Tikėkimės, kad galėsime žengti žingsnį šio tikslo link šiandien arba rytoj“, – pridūrė jis.
„Reikia laiko“
Lenkijos mokslų akademijos narė politologė Ewa Marciniak (Eva Marciniak) sakė, kad suvažiavimo dalyviai mėgins „mažinti tarpusavio nesutarimus“ tokiais klausimais kaip santykiai su Rusija arba požiūris į abortus ir LGBTQ teises.
Anot akademikės, partijos taip pat sieks pabrėžti „savo norą sugrįžti atgal prie Europos Sąjungos šaknų“.
M. Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Europa yra atsidūrusi prie „posūkio taško“ ir ragino valstybes nares padaryti galą „uzurpavimui, tai yra valdžios koncentracijai Europos elito rankose“.
M. Le Pen spalį per susitikimus su M. Morawieckiu ir V. Orbanu sakė remianti jų pozicijas ginče su ES ir tvirtą nusistatymą prieš masinę imigraciją.
Visgi ji penktadienį sakė, kad naujas aljansas nebus greitai įkurtas ir perspėjo, kad „suburti politinius judėjimus yra ilgalaikis darbas. Tam reikia laiko.“
