Budapešte ketvirtadienį susirinkę Europos lyderiai ieškojo bendro atsako į naujojo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo grėsmes.
Prie Europos Sąjungos (ES) vadovų prisijungė kitų šalių – nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos – lyderiai, taip pat NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurie atvyko į Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą, po kurio vyks 27 valstybių bloko aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Europos ateitis yra mūsų rankose“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vykdama į derybas, kuriose dominavo D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus.
„Esame parodę, kad Europa gali prisiimti atsakomybę laikydamasi vieningos pozicijos“, – pridūrė ji.
Susitikimo darbotvarkėje buvo Europos saugumo iššūkiai, tarp kurių svarbiausi – Rusijos invazija į Ukrainą, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, migracija, pasaulinė prekyba ir ekonominis saugumas. Dėl antrojo D. Trumpo prezidentavimo perspektyvos visų šių klausimų svarba dar padidėja.
„Tai lemiamas istorijos momentas mums, europiečiams“, – įžanginėje kalboje sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
„Ar norime skaityti kitų parašytą istoriją – apie Vladimiro Putino pradėtus karus, JAV rinkimus, Kinijos technologinius ar prekybos sprendimus?“ – klausė E. Macronas.
„O gal norime patys rašyti savo istoriją? Manau, kad turime jėgų ją parašyti.“
Nors E. Macrono tonas buvo kovingas, jį, kaip ir kitos bloko sunkiasvorės – Vokietijos – lyderį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), kurio valdančioji koalicija pernakt galiausiai subyrėjo, slegia politinės problemos namuose.
Ukrainos aikštelė D. Trumpui
Didžiausi iššūkiai, kuriuos kelia D. Trumpo sugrįžimas, susiję su tuo, kad jis gali pakenkti Europos saugumui ir nutraukti paramą Ukrainai, o kartu pradėti prekybos karą ir nustatyti didelius importo muitus Europos prekėms.
E. Macronas paragino žemyną įtvirtinti savo strateginę nepriklausomybę nuo Jungtinių Valstijų ir ginti savo, o ne geopolitinių varžovų interesus.
„Negalime visam laikui perduoti savo saugumo Amerikai“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kreipdamasis į susirinkusiuosius, leido suprasti, kad Kyjivas vis dar tikisi JAV dalyvavimo, taip pat stiprios Europos, kad atremtų Rusijos invaziją.
„Tikrai tikimės, kad Amerika taps stipresnė. Būtent tokios Amerikos reikia Europai. Ir stipri Europa yra tai, ko reikia Amerikai. Tai yra ryšys tarp sąjungininkų, kurį reikia vertinti ir kurio negalima prarasti“, – sakė V. Zelenskis.
NATO vadovas M. Rutte savo ruožtu pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas konflikte – ir Rusijos ginklų technologijų perdavimas Pchenjanui – kelia tiesioginę grėsmę Jungtinėms Valstijoms.
„Tikiuosi susėsti su Donaldu Trumpu ir aptarti, kaip galėtume bendrai atremti šias grėsmes“, – sakė naujasis Aljanso vadovas.
„Peilis po kaklu“
Susitikimus Budapešte rengia Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas – vienas iš nedaugelio artimų D. Trumpo sąjungininkų ES, – kuris kalbėjo pastebimai santūriai, prisijungęs prie raginimų siekti Europos vienybės.
Penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Europos ekonomikos pavojingo atsilikimo nuo pagrindinių varžovių – Jungtinių Valstijų ir Kinijos – rizikai ir būdams spręsti šią problemą.
D. Trumpo sugrįžimas į valdžią tik dar labiau sustiprins raginimus dėl gyvybiškai reikalingų naujų ES finansavimo priemonių gynybai ir ekonominėms inovacijoms, kurios laikomos itin svarbiomis jos suverenumui užtikrinti.
„Europiečiams iš tiesų po kaklu pakištas peilis, – sakė Jacques’o Delors’o (Žako Deloro) instituto politologas Sebastienas Maillardas (Sebastjanas Majaras). – Rinkimų rezultatai verčia ES atsimerkti.“
Tačiau ar D. Trumpo išrinkimas paskatins žemyno lyderius imtis veiksmų, dar neaišku.
„Nemanau, kad jie tam iš tikrųjų ruošėsi, – sakė Guntramas Wolffas (Guntramas Volfas) iš Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“. – Nėra iki galo aptarto plano, ką dabar daryti – ne tik ES, bet ir Prancūzijos ir Vokietijos lygmeniu.“
