Kaune apsilankiusius Europos Parlamento narius nustebino unikalus žvėries mitas, sukurtas šiam renginiui.
Šešių europarlamentarų delegacija Kaune vertino Europos kultūros sostinės programą. Pasak jos vadovės, svarbiausias jiems buvo palikimo klausimas: įvertinti, kiek to, kas bus sukurta šiais metais, liks jo bendruomenei.
„Mums labai svarbu, kad į projektą būtų įtraukti žmonės, kad kultūra nebūtų skirta kažkam, bet išsivystytų iš pačios bendruomenės“, – spaudos konferencijoje Kaune trečiadienį sakė komiteto pirmininkė Sabine Verheyen (Zabinė Ferhėjen).
„Manau, kad tai buvo padaryta labai ypatingu būdu, nes dar nesame matę žvėries mito, susijusio su Europos kultūros sostine“ – kalbėjo ji. – Manau, kad tai puikus būdas įtraukti skirtingų kartų žmones.“
Apie tai kalbėjo ir Airijos europarlamentarė Maria Walsh (Marija Wolš): „Kažkas, kas kitose srityse laikoma neigiamu dalyku – žvėris – užvaldė suaugusių, vaikų ir verslų dėmesį sukūrė dialogą, kokio neteko matyti“.
Kauno žvėris yra vienas pagrindinių Kauno Europos kultūros sostinės akcentų. Jis pristatomas per šiai progai sukurtą atributiką, leidinius bei tris pagrindinius kultūros sostinės renginius, pavadintus Šiuolaikinio Kauno mito trilogija.
Kauno žvėris yra vienas pagrindinių Kauno Europos kultūros sostinės akcentų. Jis pristatomas per šiai progai sukurtą atributiką, leidinius bei tris pagrindinius kultūros sostinės renginius, pavadintus Šiuolaikinio Kauno mito trilogija
Kauno kultūros sostinės puslapyje apie šią instaliaciją rašoma taip:mitinis Kauno Žvėris ir jo istorija kaip tik ir yra pasakojimas apie visus kauniečius. Žvėris buvo pirmasis ir bus paskutinis miesto kaunietis (arba – kaunietė) . Koks jis (arba ji)? Kokia jo (jos) istorija? Kaip ir ką pasakoti apie Kauną? Visa tai ir kuria Kauno Europos kultūros sostinės Mitinio Žvėries platforma.
Europarlamentarai taip pat įvertino į kultūros centrą Kauno rajone konvertuotą žemsiurbę, Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimą kuriant programą.
„Visi renginiai parodos, performansai, „kietieji“ objektai, kurie buvo sukurti visų penkerių metų kelionės metu – mes labai tikimės, kad jie išliks ir tai bus pagrindinis Kaunas 2022 komandos palikimas“, – žurnalistams sakė „Kaunas 2022“ komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.
Pasak jo, pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, Kaune liks tokie renginiai kaip Laimės diena, Europos kultūros sostinių forumas, festivalis „Audra“, „Fluxus Labas“ iniciatyva, skirta rajonų gyventojams.
Vizito Kaune metu Europos Parlamento nariai susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais, taip pat „Kaunas 2022“ programos vadovais bei aplankė šiuo metu veikiančią menininkės Marinos Abramovič parodą ir kitas kultūrines miesto erdves.
2022 metais Europos kultūros sostinėmis paskelbtas Kaunas ir Kauno rajonas, taip pat Ešas prie Alzeto Liuksemburge ir Novi Sadas Serbijoje.
Kaunas per Europos kultūros sostinės metus ruošiasi siūlo per tūkstantį renginių – festivalių, parodų, scenos meno renginių, koncertų. Programoje dalyvauja per 4 tūkst. atlikėjų.
