Katalikų Bažnyčia Estijoje rengiasi minėti savarankiškos administracinės struktūros įkūrimo 100 metų sukaktį. 1924 m. lapkričio 1 d. popiežius Pijus XI įsteigė Estijos apaštališkąją administraciją, atskirdamas ją nuo Rygos vyskupijos.
Iki to laiko Estijos teritorija ir joje gyvenę negausūs katalikai bažnytinės administracijos požiūriu priklausė XIII a. pradžią siekiančiai Rygos vyskupijai, apimančiai visą Livonijos teritoriją, vyskupijos steigėjo popiežiaus Inocento III pavadintai „Marijos žeme“.
Praėjus šešeriems metams po to, kai Estija tapo nepriklausoma popiežiaus sprendimu buvo įkurtas su valstybės ribomis sutampantis bažnytinis teritorinis vienetas – apaštališkoji administracija. Iš pradžių jai vadovavo Šventojo Sosto diplomatas, apaštališkasis delegatas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, vėliau – nuncijus Rygoje, italas arkivyskupas Antonio Zecchini (Antonijus Dzekinis).
1931m. naujuoju Estijos apaštališkosios administracijos vadovu buvo paskirtas vokietis misionierius jėzuitas Eduardas Profittlichas (Eduardas Profitlikas). Vadovaudamas labai mažai katalikų bendruomenei jis taip pat stengėsi per spauda supažindinti su katalikybe Estijos liuteronišką visuomenę, palaikė draugiškus ryšius su Liuteronų Bažnyčios vadovais. Kai sovietų kariuomenė įžengė į Estiją, katalikų veikla buvo užgniaužta, kunigai ištremti, o apaštališkasis administratorius išvežtas į Rusijos kalėjimą ir nuteistas mirties bausme.
Žlugus Sovietų Sąjungai Estijos Katalikų Bažnyčia atgimė. Estijos apaštališkajai administracijai iš pradžių vadovavo Vilniuje reziduojantys nuncijai, o 2005 m. Estijos apaštališkosios administracijos vadovu paskirtas iš Prancūzijos kilęs vyskupas Philippe’as Jourdanas (Filipas Žurdanas). Šiuo metu Estijos katalikų bendruomenę sudaro maždaug 6 tūkst. narių, tai mažiau negu pusė procento Estijos gyventojų. Tarnauja 14 kunigų, kurių tik vienas yra estas.
Estijos Katalikų Bažnyčios šimtmečio minėjimo renginiai vyks šių metų lapkričio 2 ir 3 dienomis.
