Europos Sąjungos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybių narių viešosios įstaigos turi teisę atsisakyti visų religinių simbolių, praneša „CNE News”.
Liuksemburge įsikūręs ES Teisingumo Teismas (ETT) atstovauja 27 valstybėms narėms. Šis teismas skiriasi nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Strasbūre. Tai yra Europos Tarybos institucija, kuriai priklauso 46 valstybės narės. Gali būti, kad Strasbūre ta pati byla būtų baigta kitaip.
Viešųjų įstaigų draudimas taikomas visiems: nuo musulmoniškos galvos skarelės ar žydiškos kipos iki krikščioniško kryžiaus.
Tas pats teismas nagrinėjo dar kelias bylas ta pačia tema. Jo sprendime neteigiama, kad visos ES vyriausybės (vietinės, regioninės ir nacionalinės) turi uždrausti religinius simbolius – tik sakoma, kad jos turi teisę į tai, jei taisyklę taiko vienodai visų tikėjimų atstovams.
Sprendimo tikslas – neutralumas. Visi piliečiai turi jaustis saugūs, jei yra viešoje įstaigoje, „visiškai neutralioje administracinėje aplinkoje”, kaip praneša „The Guardian”.
Viešųjų įstaigų draudimas taikomas visiems: nuo musulmoniškos galvos skarelės ar žydiškos kipos iki krikščioniško kryžiaus.
Teismo buvo paprašyta priimti sprendimą po to, kai rytinėje Belgijos dalyje esančio Anso savivaldybėje musulmonei darbuotojai buvo pasakyta, kad ji negali darbe dėvėti galvos apdangalo. Teismo dokumentuose pažymėta, kad jos darbas susijęs tik su nedideliu bendravimu su visuomene.
Netrukus po to vietos savivaldybė pakeitė savo darbo sąlygas, reikalaudama, kad visi darbuotojai laikytųsi griežto neutralumo.
Darbuotoja pateikė skundą vietos teismui, apibūdindama draudimą kaip diskriminacinį ir išreikšdama susirūpinimą, kad buvo pažeista jos teisė į religijos laisvę.
Liuksemburge įsikūręs teismas sprendime, kuris galioja viešojo sektoriaus įstaigoms visoje ES, teigia, kad griežto neutralumo politika „gali būti laikoma objektyviai pateisinama teisėtu tikslu”.
Teismas taip pat teigė, kad būtų įmanomas ir kitas variantas, t. y. kad viešojo administravimo institucijos galėtų leisti darbuotojams nešioti matomus religinių ar filosofinių įsitikinimų ženklus apskritai ir be atrankos.
Kaip rašo „The Guardian”, Femyso, visos Europos tinklas, atstovaujantis daugiau nei 30 musulmonų jaunimo ir studentų organizacijų, apibūdino šį sprendimą kaip galimai pažeidžiantį religijos ir saviraiškos laisvę.
„Nepaisant to, kad religinių simbolių draudimai yra neutralūs, jie visada nukreipti prieš galvos apdangalus”, – teigė organizacija, cituodama 2022 m. Atviros visuomenės fondo dokumentą, kuriame teigiama, kad šie draudimai grindžiami islamofobiniais diskursais, kuriuose islamo apranga vaizduojama kaip nesuderinama su neutralumu.
