Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas antradienį nusprendė, kad vienos „Caritas“ darbuotojos išstojimas iš Bažnyčios nebuvo pakankamas pagrindas ją atleisti.
Kaip pranešė Vokietijos naujienų agentūra „Deutsche Presse-Agentur“ (dpa), Liuksemburge posėdžiavę teisėjai nurodė, kad vertinant tokias situacijas svarbu nustatyti, ar narystė Bažnyčioje buvo reikalaujama ir iš kitų darbuotojų, atliekančių tas pačias funkcijas.
Pasak dpa, tuo metu Vysbadeno nėštumo konsultavimo centre dirbo ir evangelikų Bažnyčios nariai, todėl toks reikalavimas nebuvo taikomas visiems.
Darbuotoja šiose pareigose dirbo nuo 2006 metų. Nuo 2013 metų ji kelerius metus buvo motinystės ir vaiko priežiūros atostogose, per kurias išstojo iš Bažnyčios. Vokietijoje tai reiškia formalų išstojimą iš bažnytinio mokesčio sistemą administruojančios viešosios teisės korporacijos.
Pasak dpa, 2019 metais moteris siekė grįžti į darbą, tačiau atsisakiusi vėl įstoti į Bažnyčią buvo atleista. Moteris teigė, kad jos požiūris į krikščioniškas vertybes ir tikėjimą nepasikeitė.
Vokietijos Federalinis darbo teismas bylą nagrinės iš naujo, atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo sprendimą.
Vokietijos vyskupų konferencija („Deutsche Bischofskonferenz“, DBK) pareiškė, kad svarbu tai, jog teismas pripažino galimybę taikyti lojalumo reikalavimus darbuotojams, jei jie konkrečiu atveju yra „esminiai, teisėti ir pagrįsti“.
Vokietijos vyskupų konferencija pareiškė, kad svarbu tai, jog teismas pripažino galimybę taikyti lojalumo reikalavimus darbuotojams, jei jie konkrečiu atveju yra „esminiai, teisėti ir pagrįsti“.
DBK generalinė sekretorė Beate Gilles (Beatė Gilės) teigė, kad sprendimas padeda apibrėžti santykį tarp Europos antidiskriminacinės teisės ir konstituciškai saugomos Bažnyčių savivaldos teisės.
Anot jos, svarbu, kad bažnytinės institucijos galėtų išlaikyti savo religinį tapatumą ir kartu laikytis Konstitucijos bei Europos teisės reikalavimų.
2022 metais Vokietijos vyskupai priėmė naują bažnytinę darbo teisę. Pagal ją darbuotojų privatus gyvenimas, įskaitant civilinę pakartotinę santuoką ar homoseksualius santykius, nebėra laikomas esminiu veiksniu darbo santykiuose.
„Bažnytinės tarnystės pagrindinėje tvarkoje“ („Grundordnung des kirchlichen Dienstes“) teigiama, kad įvairovė bažnytinėse institucijose yra vertybė, o visi darbuotojai gali atstovauti Bažnyčiai nepriklausomai nuo kilmės, religijos, amžiaus, negalios, lyties, seksualinės tapatybės ar gyvenimo būdo.
Dokumente nurodoma, kad darbuotojams pakanka turėti teigiamą nuostatą Evangelijos atžvilgiu ir gerbti krikščionišką institucijos pobūdį. Tuo metu pastoracinėms ir katechetinėms pareigoms gali būti skiriami tik Katalikų Bažnyčios nariai.
Dokumente taip pat pažymima, kad darbuotojų elgesys už darbo ribų svarbus tik tuo atveju, jei jis yra viešai matomas, pažeidžia esmines Bažnyčios vertybes ir kenkia jos patikimumui. Kartu pabrėžiama, kad privatus gyvenimas, ypač santykiai ir intymioji sritis, neturėtų būti vertinami teisiškai.
Kaip galimas atleidimo pagrindas įvardijama „antibažnytinė veikla“, pavyzdžiui, viešas pasisakymas prieš pagrindinius Bažnyčios principus ar tikėjimo menkinimas.
Atsižvelgiant į naują teisinį reguliavimą, lieka neaišku, ar toks atleidimas šiandien būtų galimas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip 2019 metais.
