Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją, šiai priėmus įstatymus, kuriais, kaip teigiama, siekiama apsaugoti Vengrijos suverenitetą ir kuriais ribojama užsienio įtaka.
Kritikai teigia, kad šie įstatymai yra naujausias ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinės vyriausybės bandymas nutildyti oponentus prieš birželį vyksiančius svarbius Europos Parlamento ir Vengrijos savivaldybių rinkimus.
Europos Komisija pranešė, kad nusiuntė Vengrijai oficialų įspėjimo laišką dėl ES teisės pažeidimų. Budapeštas turi du mėnesius į jį atsakyti.
Šis žingsnis tikriausiai dar labiau padidins įtampą tarp ES ir V. Orbano. Briuselis jau įšaldė 22 mlrd. eurų ES lėšų, numatytų Budapeštui, skyrimą dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais.
Budapeštas nuolat tvirtina, kad ES ir kitos šalys, ypač Jungtinės Valstijos, remia opoziciją lėšomis, kad taip esą paveiktų rinkėjus Vengrijoje.
Budapeštas nuolat tvirtina, kad ES ir kitos šalys, ypač Jungtinės Valstijos, remia opoziciją lėšomis, kad taip esą paveiktų rinkėjus Vengrijoje
Praėjusiais metais priimtais Vengrijos įstatymais kriminalizuojamas rinkimų kampanijų finansavimas iš užsienio ir įsteigiamas naujas Suvereniteto apsaugos biuras, turintis plačius tyrimo įgaliojimus.
Briuselis mano, kad Vengrijos žingsnis pažeidžia kelis ES teisės aktus, „ypač kai kalbama apie demokratijos principą ir ES piliečių rinkimų teises“, sakė EK atstovė spaudai Anitta Hipper (Anita Hiper).
„Naujos institucijos, turinčios plačius įgaliojimus ir griežtą stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų taikymo režimą, įsteigimas taip pat gali rimtai pakenkti demokratijai Vengrijoje“, – sakė A. Hipper per spaudos konferenciją Briuselyje.
V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“ teigė, kad įstatymas padės užkirsti kelią „rinkimų apgaulei“ po to, kai opozicinės politinės jėgos buvo apkaltintos, kad prieš 2022-ųjų rinkimus gavo lėšų iš vienos JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos.
Europos Taryba paragino Vengriją atsisakyti minimų įstatymų, teigdama, kad jie kelia didelį pavojų žmogaus teisėms.
Nerimą išreiškė ir teisių grupės, įskaitant „Amnesty International“.
Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą, kad tie įstatymai bus naudojami kritikams įbauginti.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) gruodį sakė, kad šis įstatymas „nesuderinamas su mūsų bendromis demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės vertybėmis“.
