Nužudyto JAV krikščionių dešiniojo sparno aktyvisto Charlie Kirko (Čarlio Kirko) našlė parėmė viceprezidento J. D. Vance’o (Dž. D. Vanso) kandidatūrą 2028 metų prezidento rinkimuose, taip duodama pradžią varžyboms dėl Baltųjų rūmų ir pasiūlydama savo velionio vyro įkurtos įtakingos jaunimo organizacijos paramą.
Erika Kirk, kurios vyro įkurta organizacija „Turning Point USA“ 2024-aisiais atliko svarbų vaidmenį mobilizuojant jaunimą balsuoti už Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tūkstančiams organizacijos susibūrimo dalyvių paskelbė sieksianti, kad 48-uoju JAV prezidentu taptų J. D. Vance’as.
„Mes pasirūpinsime, kad mano vyro draugas J. D. Vance’as būtų išrinktas 48-uoju prezidentu kuo įspūdingesniu būdu“, – ketvirtadienio vakarą sakė ji renginyje „AmericaFest“ – pirmajame dideliame „Turning Point“ susibūrime po Ch. Kirko nužudymo.
J. D. Vance’as renginyje ketina kalbėti sekmadienį.
E. Kirk savo pritarimą deklaravo tokiu metu, kai D. Trumpo judėjimas „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA) pradeda planuoti ateitį be D. Trumpo.
J. D. Vance’as dar nėra įsipareigojęs kandidatuoti 2028 metais, tačiau daugelis tikisi, kad jis tai padarys.
Ankstyvas pritarimas iš grupės, kuri judėjime MAGA tampa vis galingesnė, galėtų padėti suteikti lemiamą postūmį J. D. Vance’o kandidatūrai.
J. D. Vance’as daug metų buvo artimas Ch. Kirkui, kuris buvo nušautas per renginį Jutos universiteto miestelyje rugsėjį. Šis politinis nužudymas sukrėtė šalį.
Viceprezidentas nuskrido į Jutą palaikyti E. Kirk ir palydėti Ch. Kirko karsto atgal į poros namus Arizonoje.
31-erių Ch. Kirkas buvo talentingas oratorius ir keliaudamas po universitetų miestelius ragino jaunimą diskutuoti aktualiais klausimais.
Iš šių ginčų sumontuoti vaizdo įrašai padėjo jam suburti didelę sekėjų auditoriją socialiniuose tinkluose, kuria jis pasinaudojo inicijuodamas savo judėjimą ir mobilizuodamas jaunus rinkėjus dešiniojo sparno klausimais.
Praėjus mėnesiui po jo mirties D. Trumpas jį pagerbė Prezidento laisvės medaliu, pavadindamas velionį aktyvistą „tiesos ir laisvės kankiniu“.
