Naujame Vienoje įsikūrusios stebėjimo organizacijos tyrime teigiama, kad 2019-2020 m. prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų Europoje padaugėjo net 70 %, didėjant susirūpinimui dėl mažėjančios religijos laisvės visame žemyne.
Naujoje „The Observatory on Intolerance Against Christians in Europe” (OIDAC) ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip mažėjančios religijos, sąžinės ir tėvų teisės paveikė Europos krikščionių laisves.
Dokumente teigiama, kad vyriausybės, priimdamos teisės aktus ir oganizuodamos politines diskusijas, „didina netoleranciją ir diskriminaciją” krikščionių atžvilgiu. Jame taip pat nurodoma, kad netolerancija iš atskirų asmenų pusės pasireiškia „socialine atskirtimi ir nusikalstamais veiksmais”.
OIDAC pažymi, kad „The Office for Democratic Institutions and Human Rights from the Organisation for Security and Cooperation in Europe” lapkričio mėn. paskelbė metinę neapykantos nusikaltimų ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2020 m. Europoje buvo įvykdytas 981 prieš krikščionis nukreiptas neapykantos nusikaltimas, palyginti su 578 tokio tipo nusikaltimais 2019 m.
„Tai reiškia, kad nuo praėjusių metų prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų padaugėjo 70 %”, – teigiama OIDAC ataskaitoje.
„Skaičiai kalba garsiau nei mūsų žodžiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl OIDAC buvo įkurta daugiau nei prieš dešimt metų, nes Europoje nebuvo jokios kitos organizacijos, pranešančios apie šį reiškinį ir didinančios informuotumą apie jį.”
Dvejus metus rengtame tyrime daugiausia dėmesio skiriama krikščionių padėčiai penkiose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje – didėjant „pasaulietinei netolerancijai” ir „islamo priespaudai”, – sako ataskaita.
„Šios šalys pasirinktos todėl, kad, mūsų pastebėjimais, krikščionys jose susiduria su didžiausiais sunkumais”, – aiškinama ataskaitoje. „Ataskaitos išvados grindžiamos įvairiais mūsų surinktais duomenimis. Dauguma mūsų duomenų remiasi aprašomaisiais atvejais, išsamiu klausimynu ir nuodugniais pokalbiais su ekspertais bei nukentėjusiais krikščionimis.”
Nors neapykantos nusikaltimai dažnesni Prancūzijoje ir Vokietijoje, jie paprastai sunkesni Ispanijoje ir Prancūzijoje, konstatuoja organizacija.
„Vokietijoje prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų skaičius yra stebėtinai didelis, tačiau ne toks sunkus kaip kitose šioje ataskaitoje nurodytose šalyse”, – rašoma ataskaitoje.
„Pastebėti smurto atvejai Vokietijoje daugiausia nukreipti prieš protestantų ir katalikų bažnyčias bei krikščionių pastatus. Tai vandalizmas, plėšikavimas, grafiti ir turto gadinimas, kurių dažnumas pastaraisiais metais yra didelis ir šiek tiek didėja. Pasitaikė ir sunkesnių atvejų, rodančių aiškų šališkumą, pavyzdžiui, fiziniai išpuoliai prieš kunigus, padegimai ir nukirstos galvos statuloms. 2019-2020 m. OIDAC užfiksavo 255 smurtinius išpuolius prieš krikščionis ar krikščioniškas vietas.”
Kalbant apie teisinį persekiojimą už tariamą „neapykantos kalbą”, daugiausiai tokių atvejų yra Jungtinėje Karalystėje. Tačiau kitose šalyse savicenzūros lygis yra aukštas, sakoma ataskaitoje.
Švedijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje iškilo grėsmė teisei prieštarauti dėl sąžinės.
„Sąžinės išlygos nebuvimas Švedijoje jau daro poveikį krikščionių profesijų atstovams, o ketinimai pakeisti šią išlygą Prancūzijoje ir Ispanijoje gali lemti visišką krikščionių išstūmimą iš tam tikrų profesijų”, – įspėja OIDAC.
Organizacija įspėja, kad švietimo sektoriuje „krikščionys universitetų studentai suvokia, jog negali laisvai diskutuoti tam tikromis temomis ar reikšti savo nuomonės be vertinimo ar neigiamų pasekmių, o tai lemia žlugdantį savicenzūros poveikį”.
Dokumente taip pat teigiama, kad įvairios naujos lytinio švietimo ir santykių švietimo taisyklės pažeidžia tėvų teises.
Prancūzijoje ir Ispanijoje daugiausia išpuolių buvo nukreipta prieš katalikus. O Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje nukentėjo ir katalikai, ir nekatalikai krikščionys.
OIDAC 2019 m. Ispanijoje užregistravo 175 incidentus prieš religijos laisvę, iš kurių 140 atvejai (80 proc.) buvo nukreipti prieš katalikus. 2020 m. užfiksuotas 51 smurtinis incidentas prieš krikščionis, palyginti su 30 atvejų 2019 m.
Organizacija teigia, kad „pasaulietinė netolerancija” ir „islamo priespauda” yra dvi pagrindinės grėsmingos dinamikos, darančios įtaką krikščionių gyvenimui Europoje keturiose pagrindinėse gyvenimo srityse: Bažnyčioje, švietime, politikoje ir darbo vietoje.
„Nustatėme, kad bažnytinio gyvenimo sritis dėl daugelyje šalių didėjančio neapykantos nusikaltimų skaičiaus yra labiausiai pastebimai paveikta, tačiau netrukus po jos seka švietimas, darbo vieta ir politika”, – teigiama ataskaitoje.
„Kai pasaulietinė netolerancija yra varomoji dinamika daugumoje mūsų stebėtų atvejų ir gyvenimo sričių, islamo priespauda daugiausia pasireiškia koncentruotose „karštųjų taškų” zonose, kuriose krikščionių konvertitai yra ta grupė, kuri dažniausiai nukenčia kartu su kitais gyvenančiais krikščionimis”.
Ataskaitoje teigiama, kad pasipriešinimas konservatyvioms krikščionių moralinėms pažiūroms lemia pasaulietinę netoleranciją.
„Atrodo, kad šią poliarizaciją taip pat skatina sensacinga ir religiškai neišprususi žiniasklaida, kuri viešojoje diskusijoje stigmatizuoja ir marginalizuoja religinius balsus”, – priduriama ataskaitoje.
