Išgirdome atrodo nuoširdų Viktorijos Čmilytės-Nielsen nusistebėjimą dėl Šeimų sąjūdžio prašymo surengti mitingą: „Kitas dalykas, man nelabai aišku, dėl ko būtų protestuojama, nes dalies, kaip aš suprantu, pandeminių apribojimų, kurie keldavo didžiausią susierzinimą mitingų dalyviams, yra atsisakoma. Būtų įdomu pamatyti, kokia planuojamų mitingų darbotvarkė ir prieš ką dabar planuojama protestuoti“.
Nuo judėjimo susikūrimo valdantieji ir jų propagandistai stengėsi parodyti, kad Šeimų sąjūdis yra tik „plokščiažemiai“ antivakseriai, kuriems niekas daugiau nerūpi. Juokinga, bet atrodo šia propaganda, prarasdami realybės jausmą, labiausiai įtikėjo jie patys.
Galimybių pasą kritikavo ne tik tie, kurie nenorėjo skiepytis, bet ir tie, kurie matė jame ne skatinimo, bet baudimo priemonę, bei kritikavo jo taikymo būdą, kaip galimai besikertantį su žmogaus laisvės principais.
Politizuotas galimybių paso diegimas kompromitavo patį mokslą, nes buvo garsiai kalbama apie būtinybę „tikėti“ į mokslą, nors mokslas pripažįsta įrodymais pagrįstus argumentus, o ne vien tik įsitikinimą, kad mano prielaidos yra teisingos.
Mokslas – tai nesiliaujantis pasaulio pažinimas, ir mokslo dėka mes vis labiau ir labiau suprantame Dievo sutvertą tvarką. Tvarkos pažinimo procesas yra nesibaigiantis, o šios dienos žinios turi savo ribas – tai, kas dabar manoma, kad yra kaip tiesa, su laiku gali pasirodyti nevisai teisinga.
Mūsų žinios yra ribotos, išmintingas mokslininkas nebijo prisipažinti ir tarti „aš žinau, kad beveik nieko nežinau“. Mokslininkas visada ieško oponento, kuris gali padėti nešališkai patikrinti tavo teiginių tvirtumą ir jo nevadina „plokščiažemiu“.
Mokslines hipotezes, galų gale, patikrina gyvenime sukauptos naujos žinios. Bet tai nestabdo ir nesumenkina visos mokslo pažangos. Ja didžiąja dalimi galima pasitikėti, o tikėti reikia Dievą!
Mokslo pažanga didžiąja dalimi galima pasitikėti, o tikėti reikia Dievą!
Vakcinos, kaip ir vaistai, yra mokslo išradimas, kuris turi daug privalumų, tačiau turi ir trūkumų. Kiekvienas žmogus tai įvertina ir priima sprendimą. Valdžios, siekiančios įtikinti vakcinacijos reikalingumu, pareiga kantriai ir argumentuotai diskutuoti su abejojančiais.
Valdžia gali siūlyti skatinimo būdus skiepytis, apsaugos priemones darbo vietose ir susibūrimuose, bet negali taikyti baudimo metodų už kitokį pasirinkimą. Baudimas nepaklūstančiųjų turi daug problemų, susijusių su žmogaus teisėmis.
Dėl šios priežasties galimybių pasas didelei visuomenės daliai ir buvo nepriimtinas. Matau, kad didelė dalis žmonių, kaip ir aš, mano, kad skiepijimo rizika mažesnė nei galima nauda, todėl jie skiepijasi.
Kita dalis rizikas vertina labiau, bet jie tikrai nuo to netampa „plokščiažemiais“. Jų yra tokia nuomonė, ir jie į ją turi teisę gyvendami demokratinėje valstybėje. Na, bet visa tai valdantiesiems nebuvo svarbu. Matyt, kaip būdinga jiems, svarbu buvo paniekinti ir pažeminti nesutinkančius su valdžia.
Beje, valdančiųjų gebėjimas remtis mokslu ir suprasti mus supantį pasaulį daugeliui atrodo abejotinas, nes jie stebi su kokiu atkaklumu valdantieji nori įteisinti socialines lytis, kurios su mokslu nieko neturi bendro.
Na, bet matyt, apimti panikos ir išsigandę protestuojančių žmonių ar matyt bijodami Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžią turintys, didžiai net savo garbintojų nuostabai, staiga atšaukė galimybių pasą. Tačiau, įtikėję savo pačių propaganda, jie nusprendė, kad dabar visos žmonių bėdos išspręstos, taigi nėra dėl ko protestuoti.
Suprantu, sėdint kabinete ir bendraujant tik su tau pritariančiais padėjėjais, yra sunku išgirsti apie ką žmonės šneka. Ponia Seimo vadovė pamiršo, kad pagrindinis Šeimų sąjūdžio tikslas – apsaugoti savo šeimas nuo jos atstovaujamos daugumos propaguojamų antimokslinių žmogaus prigimtį naikinančių išsigalvojimų.
Būtent čia ir yra vienas pagrindinių Šeimų maršo dalyvių siekių – žmonės bijo dėl savo šeimų. Jie mato didėjančią socialinę atskirtį ir paniekinamą požiūrį į juos. Jie mato, kad valdžia nesugeba padėti spręsti kylančių problemų, o savo chaotišku darbu jų prikuria naujų.
Sankcijos kitoms valstybėms virsta sankcijomis prieš save
Sankcijos kitoms valstybėms virsta sankcijomis prieš save, ekspertai užsiėmę galimų nuostolių Lietuvai skaičiavimu, o ne galimų verslo plėtros perspektyvų aptarimu. Žiniasklaida vis labiau verčiama propagandiniu ruporu. Žmonės pradeda abejoti dėl galimybės apginti savo teises. Tikintieji pradeda bijoti dėl religijos laisvių ateities.
Mokydami kitus, nematom, kad pas save turime bėdų su demokratija. Net verslas nebesijaučia saugus, nes prieš šalies užsienio politiką kritikuojančius „užsiundomi“ žiniasklaidos propagandistai.
Galų gale, žmonės, matyt, dažnai jausdami gėdą dėl savo šalies ekonomikos ir finansų politikos, pradėjo masiškai važiuoti apsipirkti į kaimyninę mūsų liberalų ir konservatorių taip kritikuojamą Lenkiją. Deja, galima būtų tęsti ir tęsti. Gyvename laiku, kai daugelis, eidami miegoti, su nerimu laukia ryto, nes gali išgirsti kokią nors „naują“, nieko gero jiems nežadančią, valdžios iniciatyvą.
Taigi, gerbiama Seimo Pirmininke, galimybių paso galiojimo sustabdymas toli gražu nesprendžia žmonių problemų, kad ir kaip pravardžiuotumėte jums nepritariančius. Bėdų vis daugėja, valdžia jų stengiasi nematyti, todėl Šeimų maršo dalyvių veikla tampa dar labiau prasmingesne.
Pone Seimo Pirmininke, išeikite iš savo kabineto pas žmones, nustokite tikėti savo pačių užsakyta propaganda, patylėkite bent kokį mėnesį, įsiklausykite į žmonių, esančių anapus Jūsų užtvertų atitvarų, mintis. Tada nereikės stebėtis tuo, kas vyksta. Gal ir Lietuvai vėliau bus kas nors geriau.
