Diskusijos dėl Švietimo įstatymo turinio krikščioniškoje bendruomenėje vyksta jau seniai. Vis labiau aiškėja, kad pavienės techninės pataisos problemos neišsprendžia. Reikalingas nuoseklus vertybinis pagrindas, suderintas su Šeimos stiprinimo įstatymu ir Konstitucijoje įtvirtinta prigimtine žmogaus samprata. Tik tokie pokyčiai gali užtikrinti tvarią Lietuvos ateitį.
Pagarba gyvybei – ugdymo ašis
Be nuoseklaus pagarbos žmogaus gyvybei ugdymo – nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties – visuomenėje neišvengiamai įsitvirtina prieštaringas ir painus mąstymas. Kai vienos gyvybės laikomos „verta apsaugos“, o kitos – „pasirinkimo klausimu“, nyksta pats supratimas, kad žudymas yra blogis. Švietimas turi aiškiai formuoti pagarbą gyvybei kaip pamatinei vertybei.
Šeima ir tautos tęstinumas
Lietuvių tautos istorija rodo, kad šeima, sukurta vyro ir moters pagrindu, buvo pagrindinė kalbos, kultūros ir tapatybės išsaugojimo erdvė. Būtent šeima padėjo atlaikyti carinę ir sovietinę okupacijas. Todėl švietimas negali būti neutralus šeimos sampratos klausimu – jis turi stiprinti tai, kas istoriškai ir socialiai pasiteisino.
Krikščioniškos vertybės ir demokratija
Vakarų demokratija kilo iš krikščioniško žmogaus orumo supratimo. Šiandien ją ardo ideologijos, kurios paneigia prigimtinę žmogaus prasmę ir lytiškumą. Neatsitiktinai Europos Sąjungos kūrėjas Robertas Šumanas yra sakęs: „Arba Europa bus krikščioniška demokratija, arba jos nebus.“ Švietimo sistema turi tai prisiminti.
Pareigos ugdymas – pamiršta dimensija
Pastaraisiais metais švietime pernelyg akcentuojamos teisės, pamirštant pareigas. Tačiau be pareigos šeimai, bendruomenei ir Tėvynei neįmanoma ugdyti atsakomybės mokytis, dirbti, padėti kitiems ar ginti savo šalį. Harmoningas ugdymas reikalauja pusiausvyros.
Lyčių papildomumas ir pasirengimas šeimai
Vaikų nuolatinis skatinimas abejoti savo tapatybe nepadeda jiems bręsti. Švietimas turi ugdyti pagarbą vyro ir moters skirtingumui bei papildomumui. Lyčių nelygybė slypi ne skirtinguose vaidmenyse, o jų menkinime. Be šio supratimo neįmanoma brandi šeima.
Tėvų teisės ir ugdymo turinys
Mokykla negali tapti ideologinių eksperimentų erdve. Visos programos turi būti dėstomos pagal patvirtintas ugdymo programas, o papildomos veiklos – vykdomos tik gavus rašytinį tėvų sutikimą. Šeima yra pagrindinė vaiko ugdymo aplinka, o mokykla – jos partnerė, ne pakaitalas.
Tikybos mokymas – demokratijos ženklas
Religijos laisvė yra fundamentali demokratijos teisė. Valstybė privalo sudaryti sąlygas tikybos mokymui, jei to pageidauja tėvai, pasitelkiant ir nuotolinio mokymo galimybes.
Tolimesni žingsniai
Siūlomos pataisos, įskaitant profesorės Birutės Obelenienės parengtas nuostatas dėl lytiškumo sampratos suderinimo su Konstitucija, bus detaliau pristatytos atskirai. Taip pat siūloma nuo ikimokyklinio ugdymo stiprinti pasirengimą šeimai ir mokymosi atsakomybę bei aiškiai apibrėžti, kad jokie „sutikimai“ dėl lytinių santykių su nepilnamečiais negalimi.
Išvada
Švietimo įstatymas nėra techninis dokumentas – jis formuoja ateities visuomenę. Jei norime augančios tautos, stiprių šeimų ir atsakingų piliečių, turime drįsti grįžti prie aiškių vertybinių pamatų. Tik nuoseklūs vertybiniai pokyčiai švietime gali suteikti Lietuvai ateitį.
