JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pareikalavo nedelsiant surengti derybas dėl jo siekio perimti Grenlandijos kontrolę, bet žadėjo nesiimti jėgos.
„Faktas tas, kad jokia tauta ar tautų grupė, išskyrus Jungtines Valstijas, negali apsaugoti Grenlandijos. Mes esame didžioji valstybė, daug galingesnė, nei žmonės apskritai suvokia. Manau, kad jie tai sužinojo prieš dvi savaites Venesueloje“, – D. Trumpas sakė Pasaulio ekonomikos forume Davose, turėdamas omenyje JAV karinę operaciją, skirtą tos šalies lyderiui nušalinti.
„Tik Jungtinės Valstijos gali apsaugoti šią milžinišką sausumos masę, šį milžinišką ledo luitą, jį plėtoti ir tobulinti“, – teigė JAV lyderis.
„Štai kodėl aš siekiu skubių derybų, kad dar kartą aptarčiau Grenlandijos įgijimą“, – pridūrė jis.
Danija turi pasirinkimą, sakė JAV vadovas.
„Galite pasakyti „taip“, ir we būsime labai dėkingi. Arba galite pasakyti „ne“, ir mes prisiminsime. Stipri ir saugi Amerika reiškia stiprią NATO“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas visgi sakė, kad neketina panaudoti jėgos šiam klausimui spręsti.
„Tikriausiai nieko nepasieksime, nebent nuspręsčiau panaudoti didžiulę stiprybę ir jėgą ten, kur, tiesą sakant, būtume nesustabdomi, bet to nedarysiu. Gerai. Dabar visi sako: „O, gerai.“ Tai turbūt svarbiausias mano pareiškimas, nes žmonės manė, kad panaudosiu jėgą“, – sakė jis pasaulio lyderiams Davose.
„Man nereikia naudoti jėgos. Nenoriu naudoti jėgos. Nenaudosiu jėgos“, – kalbėjo jis.
Bent keturis kartus savo kalboje Davose D. Trumpas Grenlandiją pavadino „Islandija“.
„Jie, kiek galiu pasakyti, Islandijos klausimu mūsų nepalaiko, – apie NATO partnerius sakė D. Trumpas. – Turiu omenyje, kad mūsų akcijų rinka vakar pirmą kartą smuko dėl Islandijos, taigi Islandija mums jau kainavo daug pinigų.“
Tą patį jis padarė ir dieną anksčiau per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
„Pasaulio ekonominis variklis“
D. Trumpas taip pat išpeikė NATO sąjungininkę Daniją kaip „nedėkingą“ už JAV pagalbą saugant Grenlandiją po Antrojo pasaulinio karo.
Jis tvirtino, kad Danija pažadėjo išleisti „daugiau nei 200 mln. dolerių Grenlandijos gynybai stiprinti“, bet teigė, jog ji „išleido mažiau nei 1 proc. šios sumos“.
Jis turėjo omenyje 2019 metų Danijos vyriausybės įsipareigojimą, prisiimtą per pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai jis pirmą kartą iškėlė idėją, kad JAV perims autonominės Danijos teritorijos kontrolę.
Kopenhaga neginčijo, kad šio įsipareigojimo įgyvendinimas vyksta lėtai.
Pastarosiomis savaitėmis, D. Trumpui vėl stumiant idėją dėl Grenlandijos perėmimo, Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) pristatė išplėstinį gynybos planą su 2 mlrd. dolerių biudžetu, kuris apima tris naujus laivus, tolimojo nuotolio dronus ir daugiau palydovinių pajėgumų.
D. Trumpas šio naujausio įsipareigojimo neminėjo.
Be to, jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „pasaulio ekonominis variklis“, ir kritikavo Europą, teigdamas, kad ji „nejuda teisinga kryptimi“.
„JAV yra planetos ekonomikos variklis. Kai Amerika išgyvena pakilimą, pakyla visas pasaulis. Tokia jau istorija“, – sakė jis kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur dominuoja D. Trumpo sukelta krizė dėl Grenlandijos.
Kalbėdamas apie Europą, Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad kai kurios žemyno dalys yra „neatpažįstamos“, pridurdamas: „Aš myliu Europą ir noriu, kad Europai sektųsi, bet ji nejuda teisinga kryptimi.“
D. Trumpas tvirtina, kad naudingųjų iškasenų turtinga Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV ir NATO saugumui atsižvelgiant į Rusiją ir Kiniją, taip pat į tai, kad tirpstant Arkties ledui atsiveria nauji keliai ir didžiosios valstybės konkuruoja dėl strateginio pranašumo.
D. Trumpas pagrasino įvesti naujus muitus Europos šalims, kurios nepalaiko jo planų perimti Grenlandiją, todėl Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę atsakyti Vašingtonui atsakomosiomis prekybos priemonėmis.
„Lūžis“
D. Trumpo pretenzijos į naudingųjų iškasenų turtingą Grenlandiją visiškai dominavo susitikime Davose, kur jis nusileido sraigtasparniu ir žengė raudonu kilimu, patiestu ant sniego.
Jis atvyko maždaug dviem valandomis vėliau nei planuota, kai dėl elektros gedimo lėktuvas „Air Force One“ buvo priverstas grįžti į Vašingtoną ir prezidentui teko pakeisti orlaivį.
Europa ir Kanada suvienijo jėgas prieš tai, ką jos laiko D. Trumpo teritorinių ambicijų dėl Grenlandijos grėsme JAV vadovaujamai pasaulio tvarkai.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) antradienį Davose perspėjo apie JAV vadovaujamos sistemos „lūžį“ ir sulaukė retų Davoso publikos ovacijų stovint.
Reaguodamas į šią kalbą, D. Trumpas trečiadienį pareiškė: „Kanada gyvuoja Jungtinių Valstijų dėka. Prisiminkite tai, Markai, kai kitą kartą darysite savo pareiškimus.“
NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) trečiadienį Davose pareiškė, kad reikia „apgalvotos diplomatijos“, nes D. Trumpo pretenzijos į Grenlandiją kelia egzistencinę krizę Aljansui.
„Šiuo metu esama įtampos, dėl to nėra jokių abejonių“, – sakė M. Rutte, pramintas „Trumpo užkalbėtoju“ dėl gebėjimo susitarti su JAV prezidentu.
M. Rutte taip pat paprieštaravo D. Trumpui, kai šis pareiškė abejojantis, ar NATO ateis JAV į pagalbą, jei jos būtų paprašyta.
„Aš jam sakau: taip, ateis“, – teigė M. Rutte.
