Laisvės partija, jei gerai suprantu, būtent šiai Seimo sesijai yra parengusi nemažai visuomenėje rezonansą keliančių įstatymų projektų. Kadangi šiuo metu didžiausias rezonansas kyla dėl projekto, kuriuo ketinama į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) įtraukti atsakomybę už niekinimą ar tyčiojimąsi iš žmonių grupės ar jai priklausančio asmens dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės ir t.t., tai apie šį klausimą ir pakalbėkime šiandien.
Laisvės partija šias pataisas argumentuoja tuo, kad, neva, tokiomis pataisomis atsakomybė yra netgi liberalizuojama, kadangi dabar už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 170 str., o pagal siūlomas pataisas už niekinimą ar tyčiojamasi bus numatyta tik administracinė atsakomybė. Teoriškai kaip ir taip (administracinė atsakomybė yra lengvesnė atsakomybės forma, nei baudžiamoji atsakomybė), bet praktiškai – nelabai. Esmė yra tokia, kad baudžiamoji teisė visuomet turi būti suvokiama kaip ultima ratio (lot. kraštutinė, paskutinė priemonė).
Lietuvos teismų praktikoje eilėje baudžiamųjų bylų yra nurodyta, kad, net jei kaltininko veika formaliai atitinka konkrečią Baudžiamojo kodekso (BK) numatytą nusikalstamą veiką, visuomet privaloma įvertinti, ar kaltininko veika yra tikrai tokia pavojinga, kad jam reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, o Baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių neišeina apsaugoti kitomis, švelnesnėmis priemonėmis (pvz. taikant civilinę atsakomybę) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011).
Įvertinus tai, kažkam, kas tyčiojosi ar niekino konkrečią numatytą žmonių grupę, reikėtų gerokai pasistengti, kad gautų baudžiamąją atsakomybę. Be to, visų nusikalstamų veikų atvejų yra privalomas ikiteisminis tyrimas, o tai, ar asmuo kaltas, ar nekaltas, visuomet sprendžia tik teismas. Dar daugiau, kadangi BK 170 str. numatytos nusikalstamos veikos yra nesunkios, galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Savo ruožtu, visai kitokia situacija būna tuomet, kai konkreti veika yra numatyta ANK. Kadangi administracinė atsakomybė nėra laikoma ultima ratio priemone, taikant šią atsakomybės formą, dažniausiai visiškai pakanka, kad kaltininko veika formaliai atitiktų tą, kuri uždrausta ANK. Pvz. sustojot su automobiliu toje vietoje, kur stovėti draudžiama, ir viskas, galit aiškinti, kad tik sekundei, kad niekam netrukdėt, baudą gaunat.
Taigi, Laisvės partijos siekis atsakomybę už tyčiojimąsi iš tam tikros nustatytos asmenų grupės ar jos niekinimo perkelti iš BK į ANK yra joks ne atsakomybės liberalizavimas, bet priešingai – siekis palengvinti atsakomybės taikymą ir išplėsti ratą asmenų, kuriems tokia atsakomybė būtų pritaikyta. Dar daugiau, taikant administracinę atsakomybę, nėra jokio ikiteisminio tyrimo, o baudas už šias veikas skirtų pareigūnai, o ne teismas. Be to, nėra ir atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, padarėt ANK uždraustą veiką, gavot baudą ir einat ją mokėti. Taškas.
Tai, kad šio projekto tikslas tikrai nėra jokios atsakomybės liberalizavimas, įrodo ir numatomos baudos.
O tai, kad šio projekto tikslas tikrai nėra jokios atsakomybės liberalizavimas, įrodo ir numatomos baudos: fiziniams asmenims, nusižengusiems pirmą kartą, baudos būtų nuo 560 iki 1200 eurų, antrą – 1200–2000 eurų. Palyginimui, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų skiriama bauda iki 1100 EUR. Taigi, už tokias aptariamas veikas planuojama viena griežčiausių atsakomybių iš visų veikų, kurios uždraustos ANK.
Tenka pritarti ir viešai pasisakiusiems kolegoms, pvz. prof. Ignui Vėgelei ar prof. Liudvikai Meškauskaitei, kad labai didelių problemų kyla ir dėl sąvokų apibrėžimų. Ką reiškia tyčiojamasis ar niekinimas? Ar tai reiškia, kad atsakomybė kils visiems, nepagarbiai pasisakiusiems vienos ar kitos socialinės grupės atžvilgiu?
Panašu, kad atsakymas į šį klausimą priklausys nuo kiekvieno pareigūno, taikančio tokią ketinamą įtvirtinti ANK normą, požiūrio ir suvokimo. Taip, šios nuostatos yra ir dabartiniame BK, bet, kol šios nuostatos yra tik BK, jau minėtas baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio priemonės, principas užkerta kelią tokią atsakomybę taikyti už nepakankamai sunkias veikas. Numačius tokią atsakomybę ANK, šios apsaugos nebeliks.
Taip pat visiškai akivaizdu, kad tokios įstatyminės iniciatyvos tikslas yra kiek įmanoma labiau išplėsti ir palengvinti teisinės atsakomybės taikymą už tokias veikas. O lengvai taikoma teisinė atsakomybė veikia ne tik per tiesioginį nubaudimo principą, bet ir prevenciškai. Tai yra, jei visuomenė žinos, kad atsakomybė už tokias veikas bus taikoma labai lengvai (to, tikėtina, ir siekiama), vien grėsmė susilaukti sankcijų už nepagarbios nuomonės vienos ar kitos socialinės grupės atžvilgiu išreiškimą, vers tą savo nuomonę pasilaikyti sau. Panašu, kad to irgi tikėtinai siekiama. Kaip tai dera su žodžio laisve – neįsivaizduoju.
Ir pabaigai – anekdotas apie žodžio laisvę. Susiginčijo kartą Stalinas su JAV prezidentu Ruzveltu. Ruzveltas Stalinui ir sako: „Pas jus, Sovietų Sąjungoje, yra totalitarizmas, žmonės yra persekiojami, nėra žodžio laisvės. Pavyzdžiui, pas mus, JAV, kiekvienas žmogus gali ateiti Vašingtone prie Baltųjų rūmų ir sušukti, kad Ruzveltas – durnius!”. Į tai Stalinas atšauna: „Pas mus, Sovietų Sąjungoje, žodžio laisvė irgi egzistuoja. Pas mus lygiai taip pat kiekvienas tarybinis pilietis gali ateiti į Maskvos Raudonąją Aikštę ir sušukti, kad Ruzveltas – durnius!”
