Vienas žmogus atėjo į kirpyklą pasigražinti. Kirpimo ir skutimosi metu jis kalbėjo su kirpėja apie Dievą.
Kirpėja sakė:
„Kad ir ką man sakytum, aš netikiu, kad Dievas egzistuoja.
– Kodėl? – paklausė klientas.
– Pakanka išeiti į lauką, kad įsitikintume, jog nėra Dievo. Sakyk, jei Dievas egzistuoja, iš kur tiek sergančių žmonių? Iš kur gatvėse vaikai? Jei jis tikrai egzistuotų, nebūtų kančios ar skausmo. Sunku įsivaizduoti mylintį Dievą, kuris visa tai leistų.
Klientas susimąstė. Kai kirpykla baigė darbą, klientas sumokėjo dosniai. Išeidamas iš kirpyklos, jis gatvėje pamatė apžėlusį ir nesiskutusį vyrą. Tuomet klientas grįžo į kirpyklą, pakvietė kirpėją prie lango ir, rodydamas į valkata, pasakė:
– Kirpėjų nėra! – Mandagiai pakėlė skrybėlę ir išėjo.
