Anksti pirmadienį Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje įvyko galingas 7,8 balo žemės drebėjimas, per kurį virto pastatai ir žuvo mažiausiai 670 žmonių.
Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay (Fuatas Oktajus) paskelbė, kad požeminis smūgis šalyje pareikalavo mažiausiai 284 gyvybių.
Pasak jo, daugiau kaip 2 300 žmonių buvo sužeisti per vieną stipriausių per pastarąjį šimtmetį Turkiją supurčiusį žemės drebėjimą. Viceprezidentas pridūrė, kad keliuose miestuose tęsiami paieškų ir gelbėjimo darbai.
Tuo metu Sirijos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, įskaitant Alepo, Chamos, Latakijos ir Tartuso miestus, žuvusiųjų skaičius siekia 239, yra mažiausiai 648 sužeistieji, pranešė Sirijos valstybinė žiniasklaida.
Pranešama, kad sukilėlių kontroliuojamose teritorijose žuvo mažiausiai 147 žmonės, dar per 340 buvo sužeisti, nurodė gelbėtojai.
Manoma, kad, gelbėtojams ieškant nuolaužų miestuose ir miesteliuose visoje teritorijoje, aukų skaičius dar augs.
Tęsiantis pakartotiniams smūgiams, pastatai buvo sulyginti su žeme
Abiejose sienos pusėse gyventojai, kuriuos prieš aušrą iš miego prikėlė žemės drebėjimas, šaltą, lietingą ir snieguotą žiemos naktį skubėjo į lauką. Tęsiantis pakartotiniams smūgiams, pastatai buvo sulyginti su žeme.
Gelbėtojai ir gyventojai ieškojo išgyvenusiųjų, keliuose miestuose braudamiesi per metalo nuolaužas ir milžiniškas betono krūvas. Televizijos filmuotoje medžiagoje matoma, kaip sukrėsti žmonės Turkijoje stovi ant sniego su pižamomis ir stebi, kaip gelbėtojai kapsto apgriautų namų nuolaužas.
Pagalba iš užsienio
JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, žemės drebėjimas įvyko 4 val. 17 min. vietos (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku maždaug 17,9 km gylyje netoli Turkijos Gaziantepo miesto.
Žemės drebėjimo, kuris buvo juntamas net Kaire, židinys buvo netoli nuo Sirijos sienos.
Turkijos skubios pagalbos centras AFAD nurodė, kad pirmasis drebėjimas buvo 7,4 balo stiprumo, ir pridūrė, kad po jo įvyko daugiau kaip 40 pakartotinių smūgių.
Šis žemės drebėjimas paveikė pietrytines Turkijos dalis, kuriuose gyvena milijonai pabėgėlių iš Sirijos ir kitų karo draskomų pasaulio dalių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kuris, kaip manoma, patirs didžiulį spaudimą pasirūpinti efektyviu reagavimu į nelaimę, artėjant gegužės 14 dienos rinkimams, išreiškė užuojautą ir paragino laikytis nacionalinės vienybės.
„Tikimės, kad šią nelaimę kartu įveiksime kuo greičiau ir su mažiausiais nuostoliais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Turkijos prezidentas.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, kad Vašingtonas yra labai susirūpinęs.
„Esame pasirengę suteikti bet kokią reikalingą pagalbą“, – J. Sullivanas.
Europos Sąjunga siunčia gelbėtojų komandų į Turkiją ir rengia tolesnę pagalbą šiai šaliai, pirmadienį pranešė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.
„Komandos iš Nyderlandų ir Rumunijos jau vyksta“, jų dislokavimą prižiūri ES Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC), socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Lenarčičius.
Pasak jo, reaguojant į žemės drebėjimą, pražudžiusį daug žmonių ir padariusį daug žalos Turkijoje ir Sirijoje, aktyvuotas bloko Civilinės saugos mechanizmas.
Eurokomisaro biuras nurodė, kad Turkija paprašė ES pagalbos.
Pagalbą jau pažadėjo kelių bloko narių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Belgija, Lenkija, Ispanija ir Suomija taip pat sakė, kad yra pasirengusios nusiųsti gelbėtojų ir pagalbos.
„Žmonės po griuvėsiais“
Žemės drebėjimas įvyko neramioje, daugiausia kurdų gyvenamoje Turkijos teritorijoje, esančioje netoli Sirijos, kurią jau daugiau nei dešimtmetį krečia smurtas, nusinešęs šimtus tūkstančių žmonių gyvybių ir privertęs milijonus palikti savo namus.
Turkijos televizija transliavo reportažus, kuriuose buvo matyti, kaip gelbėtojai rausia pastatų griuvėsius Kachramanmarašo ir kaimyniniame Gaziantepo miestuose, kuriuose buvo buvo sugriautos ištisos miestų dalys.
Žemės drebėjimas smarkiai apgadino garsiausią Gaziantepo įžymybę – istorinę pilį, stūksančią ant kalvos miesto centre. Dalis tvirtovės sienų ir sargybos bokštų buvo sulyginti su žeme, o kitos dalys smarkiai apgadintos, rodo vaizdai iš miesto.
Pastatai griuvo ir Adijamano, Malatijos ir Dijarbakyro miestuose, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip panikos apimti gyventojai bėgo į gatves.
Kachramanmarašo gubernatorius Omeras Farukas Coskunas (Emeras Farukas Džoškunas) teigė, kad šiuo metu yra dar per anksti kalbėti apie tikslų žuvusiųjų skaičių, nes buvo suniokota labai daug pastatų.
„Šiuo metu negalime nurodyti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus, nes sugriauta daug pastatų“, – teigė O. F. Coskunas.
„Žala yra didelė“, – pridūrė jis.
Malatijos provincijoje taip pat dalinai sugriuvo žymi XIII amžiaus mečetė bei 14 aukštų pastatas, kuriame buvo 28 butai.
Po griuvėsiais gali būti 200 žmonių
Kituose miestuose gelbėtojai, stengdamiesi pasiekti po nuolaužomis įstrigusius išgyvenusius žmones, girdėjo jų kančias.
„Mes girdime balsus ir čia, ir ten, ir ten“, – per televizijos kanalą NTV savo patirtimi dalinosi vienas gelbėtojas, kalbėjęs prie sugriauto pastato Dijarbakyro mieste.
„Po griuvėsiais gali būti 200 žmonių“, – pridūrė jis.
„Didžiausias žemės drebėjimas“
Sirijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie žalą Alepo, Latakijos, Chamos ir Tartuso provincijose, kuriose Rusija nuomoja karinio jūrų laivyno objektą.
AFP korespondentai Sirijos šiaurėje pasakojo, kad po žemės drebėjimo išsigandę gyventojai išbėgo iš namų.
Sirijos nacionaliniam žemės drebėjimų centrui vadovaujantis Raedas Ahmedas provyriausybiniam radijui sakė, kad tai buvo „didžiausias per visą centro istoriją užfiksuotas žemės drebėjimas“.
Turkijos mokslų akademijos žemės drebėjimų ekspertas Naci Goruras (Nadžis Geriuras) paragino vietos pareigūnus nedelsiant patikrinti, ar regiono užtvankose nėra įtrūkimų, kad būtų išvengta galimų pražūtingų potvynių.
Turkija yra vienoje iš aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų.
1999 metais Turkijos Diuzdžės regionas patyrė 7,4 balo žemės drebėjimą – stipriausią Turkijoje per dešimtmečius.
Per šį drebėjimą žuvo daugiau kaip 17 000 žmonių, iš jų apie 1 000 – Stambule.
Ekspertai jau seniai perspėjo, kad stiprus žemės drebėjimas gali nuniokoti Stambulą, kuriame leidžiama plačiai paplitusi statyba be saugos priemonių.
2020 metų sausį Elaziho mieste įvyko 6,8 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Tų pačių metų spalį Egėjo jūroje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, per kurį žuvo 114 žmonių ir daugiau kaip 1 000 buvo sužeista.
Pastarąjį kartą 7,8 balo drebėjimas Turkiją sukrėtė 1939 metais, kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 000 žmonių.
