Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį susirinko į centrinę Budapešto aikštę, kur popiežius Pranciškus trečią ir paskutinę savo vizito Vengrijoje dieną, aukojo Mišias po atviru dangumi.
86-erių pontifikas iš Argentinos 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pradėjo aukoti Mišias vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, esančių už šalies parlamento.
Homilijoje komentuodamas sekmadienio Evangeliją, kurioje kalbama apie Kristų – Gerąjį Ganytoją, popiežius atkreipė dėmesį į dvi detales: Ganytojas šaukia savąsias avis ir po to jis jas išsiveda.
„Jis šaukia savąsias avis“ (Jn 10, 3)? Mūsų išganymo istorija prasideda ne nuo mūsų nuopelnų, ne nuo mūsų sugebėjimų ar mūsų sukurtų struktūrų, bet pradžioje visada yra Dievo kvietimas, jo troškimas mus pasiekti, jo rūpinimasis kiekvienu iš mūsų, jo gailestingumas ir noras mus išgelbėti iš nuodėmės ir mirties, suteikti mums gyvenimo gausą ir begalinį džiaugsmą, kalbėjo Pranciškus.
Jėzus atėjo kaip Gerasis žmonijos Ganytojas, kad pakviestų mus ir parvestų namo. Jis ateina kaip Gerasis Ganytojas ir kviečia mus vardu, sako, kokie mes jam brangūs, jis gydo mūsų žaizdas ir padeda mums pakelti mūsų naštas, surenka mus į savo kaimenę. Sutaikina mus su Tėvu ir vienus su kitais.
„Broliai ir seserys, – sakė Pranciškus, – šį rytą stovėdami čia jaučiame džiaugsmą, kad esame šventoji Dievo tauta: visi esame gimę iš pašaukimo. Jis mus pakvietė, todėl esame jo tauta, jo kaimenė, jo Bažnyčia. Nors esame skirtingi ir priklausome skirtingoms bendruomenėms, visi esame suvienyti jo meilės glėbyje. Visi esame pašaukti puoselėti broliškus santykius ir bendradarbiauti, nesiskaldyti tarpusavyje, nemanyti, kad mūsų bendruomenės yra tik mums rezervuota aplinka, neginti savo teritorijos nuo kitų, bet atsiverti tarpusavio meilei.“
Pašaukęs savo avis, Ganytojas jas išsiveda. Pirmiausia esame suburti į Dievo šeimą, tampame jo tauta, o paskui jis mus siunčia į pasaulį, kad drąsiai skelbtume Gerąją Naujieną ir liudytume mus atgimdžiusią Meilę. Visi, nė vieno neišskiriant, esame pašaukti išeiti iš savo komforto zonos ir turėti drąsos pasiekti visus paribius, kuriems reikia Evangelijos šviesos.
Liūdna ir skaudu matyti uždarytas duris, tęsė Pranciškus, mūsų egoizmo duris, užtrenktas tiems, kurie yra šalia mūsų; mūsų individualizmo duris, uždarytas visuomenėje; mūsų abejingumo duris, užtrenktas kenčiantiems ir skurstantiems; uždarytas duris tiems, kurie yra mums svetimi, kurie yra kitokie, migrantai, vargšai. Liūdna matyti uždarytas mūsų bažnytinių bendruomenių duris: uždarytas kitiems, uždarytas pasauliui, uždarytas tiems, kurie nesilaiko taisyklių, tiems, kurie trokšta Dievo atleidimo.
„Broliai ir seserys, prašau: atverkime duris! Leiskime gyvenimo Viešpačiui įžengti į mūsų širdis, jo žodžiui, kuris guodžia ir gydo, o tada išeikime ir patys būkime atviros durys visuomenėje. Būkime atviri ir svetingi vieni kitiems, kad Vengrijoje klestėtų brolybė ir taika.“
Liūdna matyti uždarytas mūsų bažnytinių bendruomenių duris: uždarytas kitiems, uždarytas pasauliui, uždarytas tiems, kurie nesilaiko taisyklių, tiems, kurie trokšta Dievo atleidimo.
Vietos valdžios institucijų teigimu, į renginį susirinko apie 50 000 žmonių. Viso renginio metu užtikrinamas labai didelis saugumas.
Per Viešpaties angelo maldą prašė taikos
Po Mišių, prieš baigiamąjį palaiminimą, popiežius vadovavo tradicinei sekmadienio vidudienio maldai ir šia proga tarė padėkos žodį Vengrijos valdžiai, visuomenei ir Bažnyčiai už nuoširdų priėmimą.
„Per Vengriją jau tūkstantį metų eina Vakarų krikščionybės rytinė siena“, – taip šią šalį apibūdino Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdő. Atsakydamas, popiežius linkėjo, kad sienos ne skirtų, bet būtų sąlyčio zonomis, kad tikintieji į Kristų visada į pirmą vietą iškeltų meilę, kuri vienija, o ne istorinius, kultūrinius ir religinius skirtumus.
„Dabar kreipkimės į Dievo Motiną, – paragino Pranciškus. Jai, Magna Domina Hungarorum, kurios jūs šaukiatės kaip Karalienės ir Globėjos, pavedu visus vengrus. O iš šio didžio miesto ir šios kilnios šalies norėčiau jos širdžiai pavesti viso Europos žemyno, apie kurį šiomis dienomis ypatingai galvojau, tikėjimą ir ateitį, o ypač taiką.
Šventoji Mergele, pažvelk į labiausiai kenčiančias tautas. Ypač pažvelk į kaimyninę kenčiančią ukrainiečių tautą ir į tau pašvęstą rusų tautą. Tu esi Taikos Karalienė, įkvėpk žmonių ir tautų vadovų širdyse troškimą kurti taiką, kad jaunoji karta turėtų vilties, o ne karo ateitį,“ – baigė pontifikas.
„Matyti popiežių iš taip arti yra kažkas nepakartojamo“, – sakė 21 metų universiteto studentas Levente Kiss (Leventė Kis).
„Buvo gera matyti, kad popiežius išreiškė poziciją, kuri iš tiesų kviečia mus vykdyti mūsų krikščioniškąją misiją – remti žmones, išgyvenančius migracijos krizes, ypač karą Ukrainoje“, – pridūrė 21 metų jaunuolis.
„Jaučiuosi emocionaliai. Jis yra labai svarbus žmogus mano gyvenime“, – naujienų agentūrai AFP teigė 43 metų stebėtojas Ferencas Tothas (Ferencas Totas) po to, kai popiežius pro jį pravažiavo papamobiliu.
Į Romą jis išskris vakare ir lėktuve surengs tradicinę spaudos konferenciją jį lydintiems žurnalistams.
Šeštadienį susitikęs su pabėgėliais iš Ukrainos pontifikas sakė, kad žmonės yra pernelyg abejingi blogiui.
Vengrijos vyriausybė, nukrypdama nuo sau įprastos amtiimigracinės pozicijos, priėmė žmones, bėgančius nuo Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje.
Tai 41-oji tarptautinė Pranciškaus kelionė nuo 2013 metų, kai jis buvo išrinktas popiežiumi.
Praėjusį mėnesį susirgęs bronchitu popiežius tris naktis praleido ligoninėje. Tai pakurstė nerimą dėl jo ilgalaikės sveikatos ir vadovavimo Katalikų Bažnyčiai ateities.
Nors dėl kelio skausmų turi naudotis neįgaliojo vežimėliu, Pranciškus kelionės Vengrijoje metu atrodo geros sveikatos.
Likus penkiems mėnesiams iki Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios popiežius buvo trumpam atvykęs į Budapeštą, kur dalyvavo tarptautiniame religiniame renginyje. Tuomet jis pažadėjo grįžti į Vengriją, kur 39 proc. gyventojų yra katalikai.
Pranciškus yra antras popiežius, apsilankęs Vengrijoje po Jono Pauliaus II vizitų 1991 ir 1996 metais.
