Bulgarų metodistų pastorius Danielis Topalskis (48 m.) neseniai patyrė skilimą savo paties bažnyčioje – Jungtinėje metodistų bažnyčioje, rašo „CNE News”.
D. Topalskis dirba pastoriumi Varnoje, Bulgarijos mieste ant Juodosios jūros kranto. Jis užaugo nekrikščioniškoje šeimoje, bet į tikėjimą atėjo būdamas 17 metų. Jis studijavo teisę Veliko Tarnovo mieste ir kurį laiką dirbo teisiniu patarėju Jungtinėje metodistų bažnyčioje Bulgarijoje. Tuo metu jis vadovo kaip pasaulietis pamokslininkas. Vėliau studijavo teologiją ir 2011 m. buvo patvirtintas pastoriumi ir superintendentu Bulgarijoje. D. Topalskis yra vedęs ir turi dukrą.
„Nesu kilęs iš krikščioniškos šeimos. Tačiau per savo senelį, kuris buvo virėjas stačiatikių kunigų seminarijoje, retkarčiais turėjau galimybę pamatyti krikščioniškus skaitinius. Esu smalsus žmogus, todėl juos perskaičiau. 1991 m., paskutiniaisiais vidurinės mokyklos metais, susidūriau su krikščionimis ir pirmą kartą apsilankiau sekmininkų bažnyčioje. Paprasta žinia apie atgailą, atsivertimą ir išgelbėjimą mane sujaudino. Tai nebuvo didelis virsmas ta prasme, kad man atsiskleidė kažkas visiškai naujo. Tačiau ta žinia buvo viskas, ko man reikėjo”, – žurnalistams pasakoja jis.
1991 m. Bulgarija jau dvejus metus buvo laisva nuo oficialaus komunistinio režimo.
„Mūsų šalyje tai nebuvo toks didelis pokytis. Prieš tai valdžioje buvę žmonės vis dar traukė virveles užkulisiuose”, – sako D. Topalskis.
Bulgarijoje stačiatikių bažnyčia yra seniausia bažnyčia, turinti didžiausią valdžią. Be to, nuo XIX a. aktyviai veikė metodistų misionieriai. Jie steigė bendruomenes daugiausia šiaurės Bulgarijoje. Jų bažnyčios buvo statomos įvairių miestų centruose.
„Toks atvejis buvo Plevene, mano gimtajame mieste. Kai 1944 m. Bulgarijoje į valdžią atėjo komunistai, jie iš karto nugriovė daug metodistų bažnyčių arba perskirstė pastatus. Tačiau metodistų bažnyčiai Plevene buvo leista išlikti, nes joje tuokėsi ministras pirmininkas ir komunistų partijos lyderis Georgijus Dimitrovas. Bažnyčios kryžius taip pat buvo išsaugotas. Komunizmo laikais Pleveno bažnyčia tapo valstybės nuosavybe ir buvo naudojama lėlių teatrui”.
Po atsivertimo D. Topalskis prisijungė prie metodistų bažnyčios. Jis studijavo teisę ir pradėjo aktyviai veikti kaip bažnyčios teisinis patarėjas. Eidamas šias pareigas jis sugebėjo susigrąžinti Pleveno metodistų bažnyčią, kad ji vėl būtų naudojama pagal paskirtį – tarnauti Dievui.
Be teisinio darbo, šiuo laikotarpiu jis aktyviai veikia kaip pasaulietinis pamokslininkas. Jis nusprendė studijuoti teologiją. Išsilavinimą tęsė Bulgarijoje esančioje stačiatikių kunigų seminarijoje. Taip pat lankė nuotolinio mokymosi kursus Metodistų akademijoje Vokietijoje.
2011 m. jis buvo patvirtintas pastoriumi. Nuo tų metų jis taip pat yra Jungtinės metodistų bažnyčios Bulgarijoje superintendentas, metodistų hierarchijoje pavaldus vyskupui.
Tapti metodistu Bulgarijoje nėra savaime suprantamas pasirinkimas, sako D. Topalskis: „Mūsų šalyje tai maža bažnyčia. Tapti protestantu čia vis tiek yra egzotiškas pasirinkimas. Ir tikrai turi ką paaiškinti, kai pasakai žmonėms, kad esi metodistas.”
Studijuodamas stačiatikių seminarijoje, jis kartais susidurdavo su stačiatikių nuolaidžiu požiūriu į kitas bažnyčias. „Vienas dėstytojas pasakė: „Protestantų organizuojami ekumeniniai susitikimai yra juokingi. Jie moka už tai, kad mes juos kritikuotume”.
Metodistų judėjime bulgarą traukia jo įsipareigojimas visuomenei, ypač vargšams. „Stačiatikių bažnyčiose reikia ateiti pas šventiką. Pas metodistus pastorius ateina pas tave. Tai praktinis pamaldumas, kurį praktikuojame, taip pat ir tarnaudami tarp romų. Geriausias dalykas, kurį galime padaryti dėl jų, yra steigti bažnyčias jų bendruomenėse. Jos atlieka daug pamokončią funkciją”, – psakoja pastorius.
D. Topalskis laiko vertinga Viešpaties vakarienės praktiką metodistų judėjime: „Viešpaties vakarienė yra Dievo malonės priemonė, kurią Jis naudoja, kad padarytų mus šventesnius. Johnas Wesley (Džonas Veslis) ją teikė nuo trijų iki penkių kartų per savaitę. Savo bendruomenėse Viešpaties vakarienę mes turime kiekvieną sekmadienį. Susirinkimuose tarnaujama ne vien Žodžiu, bet Žodžiu ir stalu”.
Dabar D. Topalskis vadovauja Bulgarijos metodistų bažnyčioms. Popieriuje jos turi 1250 narių, tačiau iš tikrųjų pamaldose dalyvauja daugiau žmonių. „Šis skaičius daug ko nepasako. Dėl komunizmo žmonės nenoriai jungiasi prie bažnyčios; jiems tai asocijuojasi su susiskaldymu ir pavojumi.” Bulgarijoje yra 24 bendruomenės ir 18 pastorių, iš kurių trys yra emeritai.
LGBT santuokų klausimas
Pastaraisiais metais visame pasaulyje Jungtinės metodistų bažnyčios tradicinės bendruomenės patiria vis mažiau erdvės savo tradicinėms pažiūroms į santuoką. Svarbiausiame 2019 m. susirinkime balsuota už tai, kad būtų sugriežtintas tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas. Tai prieštaravo liberaliojo sparno, kuris nepritarė griežtesniam reguliavimui, lūkesčiams.
Tradicinės bendruomenės nusprendė pasitraukti iš Bažnyčios ir susivienyti į Pasaulinę metodistų bažnyčią (PMB).
Bulgarijos bendruomenės 2022 m. visos perėjo į Pasaulinę metodistų bažnyčią.
D. Topalskis sako: „Jei iš pradžių homoseksuali praktika buvo GMC leidžiama užmerkus akis, pastaraisiais metais ją teko pradėti švęsti. Ironiška, kad kai kurie žmonės, giliai suprantantys Šventąjį Raštą, staiga pamatė, kad Bažnyčia tūkstančius metų klydo.”
Ironiška, kad kai kurie žmonės, giliai suprantantys Šventąjį Raštą, staiga pamatė, kad Bažnyčia tūkstančius metų klydo.
Bulgarijoje, kur visos bendruomenės atsiskyrė nuo JMB, perėjimas prie PMB konkrečiai reiškė, kad metodistų bažnyčios neteks daug pajamų ir turės parduoti nekilnojamąjį turtą.
Kaip pavyzdį, kaip tai skaudžiai atsiliepia kai kuriose vietovėse, D. Topalskis pateikia Pleveno metodistų bendruomenės klebonijos klebonijos pardavimą.
„Tai buvo namas, kuriame gyvenome su žmona, kongregacija, kurioje susituokėme, – sako jis.
„Taip, tai buvo sunkūs metai, – atsidūsta D. Topalskis. – Bet būtų buvę skaudžiau likti ŠMC ir eiti į kompromisus. Santuoka yra kūrybos dalykas. Tai Bažnyčios DNR. Negalime to išsižadėti. Laimei, visame pasaulyje jaučiame brolių ir seserų iš PMB palaikymą.”
D. Topalskiui ir kitiems Bulgarijos metodistų pastoriams dabar tenka ieškoti naujų pajamų šaltinių pastatams ir pastoriams išlaikyti. Tai gana didelis posūkis, susijęs ne tik su finansais.
„Mūsų bulgarų bendruomenės niekada neturėjo atsakomybės, nuosavybės jausmo. Ilgą laiką manėme, kad esame vargšai. Tačiau Dievas kiekvienam duoda tai, ko reikia, kad gyventume pamaldžiai. Turėtume sutelkti dėmesį į tai, ką turime, o ne į tai, ko mums reikia. Dievas pasirūpins”, – sako jis.
Šiame procese D. Topalskis taip pat mėgsta atsigręžti į metodistų bažnyčių įkūrėją.
„Jis laikėsi trijų krypčių požiūrio. Dievas dirba, kad jūs galėtumėte dirbti, – sako jis. – Dievas dirba, todėl jūs turite dirbti. Jei nedirbsite, Dievas nustos dirbti.” Todėl D. Topalskis mėgsta kreiptis į kitus. „Žinome istoriją apie našlę su dviem centais. Net ir turėdami ribotus išteklius, mes ir toliau Jam tarnausime”, – teigia jis.
