Daugiau nei pusė gyventojų nusivylė socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų ir Seimo nario mandato, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Tuo metu trečdalis apklaustųjų teigia, kad ją pakeitęs partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas bus tokio pat gerumo premjeras, kokia būtų buvusi V. Blinkevičiūtė.
Sociologinio tyrimo duomenimis, 52,6 proc. apklaustųjų sako esantys nusivylę V. Blinkevičiūtės sprendimu, 25,6 proc., – ne, dar 21,8 proc. respondentų tikino neturintys šiuo klausimu nuomonės.
Labiausiai nusivylę šiuo sprendimu yra pensininkai, turintieji vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, Vilniuje ir kaimiškose vietovėse gyvenantys apklaustieji.
Tuo metu daugiau nei pusė iki 29 metų amžiaus apklaustųjų, studentų, moksleivių neturi šiuo klausimu nuomonės.
65 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų sako, kad juos socialdemokratų lyderės sprendimas nuvylė, panašus skaičius ir nusivylusių apklaustųjų, kurie balsuotų už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Savo ruožtu socialdemokratų rinkėjų gretose rezultatas apylygis – daugiau nei 46 proc. sako esantys nuvilti, beveik 42 proc. – ne.
13,1 proc. apklaustųjų mano, kad G. Paluckas bus geresnis premjeras, nei V. Blinkevičiūtė, 19,2 proc. – kad bus blogesnis.
33,4 proc. respondentų mano, kad abu socialdemokratų lyderiai būtų lygiaverčiai premjerai, 34,3 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
G. Palucką, kaip geresnį variantą premjero poste, mato pensininkai, aukštesnių pajamų respondentai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, bet ne sostinėje, ir balsuojantys už „Nemuno aušrą“.
Kaip blogesnį variantą už V. Blinkevičiūtę G. Palucką vertina moksleiviai ir studentai, vilniečiai ir konservatorių rinkėjai.
21 proc. socialdemokratų rinkėjų G. Palucką vertina kaip geresnį premjerą, nei galėjo būti V. Blinkevičiūtė, 24 proc. – kaip blogesnį, 40,7 proc. rinkėjų mano, kad jie yra lygiaverčiai.
V. Blinkevičiūtės sprendimas atsiliepė ir jos asmeniniam populiarumui. Penktadienį „Lietuvos ryto“ paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad teigiamai socialdemokratų lyderę vertina 33 proc. apklaustųjų, neigiamai – 52,8 proc. respondentų.
Tuo metu rugsėjį vykdytoje apklausoje V. Blinkevičiūtė buvo antra pagal populiarumą šalies politikė, tuomet ji sulaukė 47,7 proc. apklaustųjų simpatijų, o 29,6 proc. ją vertino neigiamai.
„Kamuoliuko atgal grąžinimas“
„Aš interpretuočiau rezultatus taip, kad žmonės nusivylė ne todėl, kad jie manytų, kad V. Blinkevičiūtė būtų nuostabi premjerė, o G. Paluckas bus žymiai blogesnis premjeras. Akivaizdu, kad nusivylimas yra dėl kitų dalykų – neišpildytų pažadų, dėl to, kokį politinės kultūros lygį rodo valdantieji“, – BNS sakė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.
„Manau, kad čia yra labai svarbus faktorius, kuris lemia galutinį rezultatą“, – teigė jis.
Politologo nuomone, vilniečių nusivylimą socialdemokratų lyderės sprendimu lėmė nepasitenkinimas naujųjų valdančiųjų demonstruojama politine kultūra, tuo metu regionų gyventojai jaučiasi apgauti, kadangi jie palaikė socialdemokratus rinkimuose.
„Regionai yra socialdemokratų stiprybė. Manau, kad jei žiūrėtume grynai, kodėl kaimiškose vietovėse tas nepasitenkinimas yra, tai čia greičiausiai daugiausia rastume žmonių, kuriems V. Blinkevičiūtė patiko iki šito sprendimo, jie tiesiog jaučiasi nusivylę“, – teigė M. Baltrukevičius.
Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili mano, kad TS-LKD simpatikų nuomonė susijusi su socialdemokratų kritika jų palaikomai politinei jėgai rinkimų kampanijos metu.
„Rinkimų kampanijos metu buvo dažnai išsakomi priekaištai iš konkurentų, kad premjerė pamelavo, sakė atsistatydins, bet neatsistatydino. Čia kaip ir kamuoliuko atgal grąžinimas“, – teigė politologė.
Jaunimo abejingumą KU lektorė sieja tiek su pasyviu dalyvavimu rinkimuose – Seimo rinkimuose balsavo 35,69 proc. 18–29 metų žmonių, – tiek su nesidomėjimu politiniais procesais.
„Mano prielaida, kad duoklę atliko tas jaunimas, kuris balsavo, o toliau jau nebelabai įdomu, kas vyksta ir kaip rutuliojasi procesai, kas ten bus ministru pirmininku, kas išeis iš Seimo. Balsas atiduotas, pareiga įvykdyta ir toliau nebeįdomu tie niuansai, kurie galbūt įdomesni vyresni gyventojams“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Teigiamai vertina ir dėl lyties
Trečdaliui apklaustųjų neturint nuomonės dėl to, ar G. Paluckas bus geresnis premjeras, nei būtų buvusi V. Blinkevičiūtė, politologė tokį vertinimą sieja su tuo, kad nėra kaip palyginti šių žmonių darbo Vyriausybės vadovo pareigose.
Anot jos, panašios priežastys lemia ir tai, jog panaši dalis respondentų juos laiko lygiaverčiais.
„Iš anksto spręsti, kol žmogus nėra nieko tame poste nuveikęs, ganėtinai sunku. Žmonės, kurie į šią situaciją žiūri objektyviai, įvykius stengiasi vertinti objektyviai, niekaip kitaip negalėjo įvardinti, kaip mes galime įvertinti, kas būtų geresnis, kas būtų blogesnis, kai nei vieno, nei kito neturime kaip palyginti tose pareigose“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji svarstė, kad G. Palucką vyresnio amžiaus respondentai vertina palankiau dėl jo lyties.
„Neturiu jokių iš tų rezultatų argumentų, bet prielaida mano būtų, žinant nuotaikas visuomenėje, kad tai, kad ponią V. Blinkevičiūtę pakeitė vyras, vyresnio amžiaus žmonėms gali būti truputėlį priimtinesnis variantas. (…) Ir čia visiškai nepriklauso nuo to, ar respondentas yra vyras ar moteris, nes tą išankstinę nuostatą gali turėti ir moterys“, – kalbėjo politologė.
Kalbėdamas apie „aušriečių“ rinkėjų palankumą G. Paluckui, M. Baltrukevičius mano, kad tokį požiūrį lemia tai, kad iki jo įvardijimo kandidatu į premjerus, apie „Nemuno aušrą“ koalicijoje socialdemokratai viešai nekalbėjo.
„Aš visgi rimtai abejoju, ar V. Blinkevičiūtė, jeigu būtų tapusi premjere, ar būtų ėjusi su „Nemuno aušra“ kalbėti, galbūt būtų apie kitokio formato koaliciją galvojusi, galbūt labiau pasitikėtų savo galimybėmis suvaldyti Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio santykius“, – aiškino jis.
