Praėjusios dienos buvo įtemptos. Su jauduliu ir geroka streso doze stebėjau tai, kas vyksta Pabradės poligono pelkynuose. Pirmiausia, nuoširdžiai, visi tikėjomės geriausio, bet laukėme blogiausio. Tai ir pasitvirtino – JAV kariai žuvo. Mūsų valstybei tai krizinė situacija, kurią suvaldyti reikia ne tik empatijos, bet ir išmanymo. Dėl to ir nerimas.
Vienas kitas neatsargus politiko žodis, klikų besivaikanti žiniasklaidos antraštė ar tiesiog viešo žmogaus nederamas pasisakymas ir viskas galėjo pakrypti labai pavojinga linkme. Būkime atviri ir pripažinkime, kad dažnam amerikiečiui esame nežinoma su rusija sieną turinti paribio valstybė. Užtektų vidutinio dydžio auditoriją turinčio JAV influencerio pasigautos nederamos vietinės citatos ir viskas galėtų(-ėjo) gerokai susikomplikuoti.
Kažkokioje Lietuvoje, kur net normalių kelių nėra, žūsta mūsų vaikinai?! O ką jie ten daro? Už mūsų pinigus? Jaučiate, kokia slidi riba? Dabartinės JAV valdžios ir jos inicijuotos lėšų taupymo ir viso ko karpymo kontekste tokia žinia mums būtų ne tik nenaudinga, bet ir pavojinga. Tačiau to neįvyko.
Vienas kitas neatsargus politiko žodis, klikų besivaikanti žiniasklaidos antraštė ar tiesiog viešo žmogaus nederamas pasisakymas ir viskas galėjo pakrypti labai pavojinga linkme.
Dėmesio smaigalyje atsidūrusi Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė elgėsi labai profesionaliai ir valstybiškai. Nežiūrint to, kad priklausau kitai politinei jėgai, jaučiu pareigą padėkoti šiai ministrei. Jai – kuo didžiausi komplimentai. Sakau tai drąsiai ir atvirai, bandydamas Lietuvos Respublikos Seime įvesti naują tradiciją: padėkok kolegai nepriklausomai nuo politinės pakraipos. Geri darbai neturi būti nutylimi.
Kai naujienų juostoje pamačiau žinią apie dingusius JAV karius, buvau gana keistoje kompanijoje. Jų reakcijos privertė dar kartą permąstyti ir kitų žmonių požiūrį į dabarties įvykius. Tie kvaili iš sovietmečio ateinantys juokeliai apie „važiavo pas bobutę ir įkrito” kelia labai nemalonias asociacijas. Jų teko išgirsti ir iš visai įtakingus postus užimančių lūpų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad jų mažės.
Amerikiečių karių žūtis mūsų visuomenei kelia ir dar vieną rimtą klausimą į kurį teks anksčiau ar vėliau atsakyti. Norėdami išlaikyti dabartinį JAV karių kiekį ir, jei pasisektų, pritraukti jų daugiau, teks įkurti dar daugiau poligonų. Bus nesusikalbėjimo, provokacijų ir rietenų.
Tikiu, ir vėl laimės valstybiškas požiūris.
