JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad šią savaitę Davose planuoja susitikimus su „įvairiomis šalimis“, per kuriuos ketina aptarti savo siekį perimti Grenlandijos kontrolę. Pasak jo, šis klausimas tiesiogiai susijęs ne tik su Jungtinių Valstijų, bet ir su pasaulio saugumu.
Apie tai D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, nurodydamas, jog telefonu kalbėjosi su Mark Rutte. „Turėjau labai gerą pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi dėl Grenlandijos. Sutarėme susitikti su įvairiomis šalimis Davose, Šveicarijoje“, – teigė JAV vadovas.
Anot jo, „Grenlandija yra būtina nacionaliniam ir pasaulio saugumui“, o grįžti prie ankstesnio status quo esą „nebeįmanoma“. D. Trumpo pareiškimai dar labiau pakurstė įtampą tarp Vašingtono ir Europos sostinių, kurios iki šiol kategoriškai atmetė bet kokią galimybę perleisti Danijai priklausančią autonominę teritoriją.
Baltųjų rūmų šeimininkas ne kartą yra aiškinęs, kad Jungtinėms Valstijoms reikia kontroliuoti didžiulę Arkties salą, nes, jo teigimu, Rusija ir Kinija stiprina karinį aktyvumą regione. Šie argumentai, anot Europos lyderių, negali pateisinti teritorinių pretenzijų sąjungininkų atžvilgiu.
Situaciją dar labiau paaštrino D. Trumpo veiksmai socialiniuose tinkluose. Atskirame įraše jis pasidalijo dirbtinio intelekto sugeneruotu atvaizdu, kuriame pats vaizduojamas laikantis JAV vėliavą su užrašu „Grenlandija – JAV teritorija, įkurta 2026 metais“. Greta pavaizduoti viceprezidentas J. D. Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio.
Kituose vaizduose JAV prezidentas matomas tarsi pristatantis pasaulio lyderiams žemėlapį, kuriame JAV vėliava padengtos Jungtinių Valstijų, Kanados, Grenlandijos ir Venesuelos teritorijos.
Europos Sąjunga į tokią retoriką reagavo griežtai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (World Economic Forum) pažadėjo „didžiulį Europos investicijų antplūdį Grenlandijoje“. Pasak jos, ES didins finansavimą infrastruktūrai, gynybai ir Arkties saugumui, įskaitant ledlaužių pajėgumus.
„Dirbsime su Jungtinėmis Valstijomis ir visais partneriais dėl platesnio Arkties saugumo. Tai atitinka mūsų bendrus interesus“, – pabrėžė EK vadovė, kartu perspėdama Vašingtoną netaikyti baudžiamųjų muitų „ilgamečiams Europos sąjungininkams“. Jos teigimu, bet koks ES atsakas į D. Trumpo grasinimus bus „tvirtas, vieningas ir proporcingas“.
Tuo metu Grenlandijos valdžia ragina neignoruoti eskalacijos rizikos. Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas pareiškė, kad karinės jėgos panaudojimas prieš salą yra mažai tikėtinas, tačiau tokios galimybės atmesti negalima. „Grenlandija yra NATO dalis, todėl bet kokia eskalacija turėtų pasekmių visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje Nūke sakė jis.
Europos Sąjungos lyderiai artimiausiomis dienomis Briuselyje rengs neeilinį viršūnių susitikimą, kuriame sieks suderinti bendrą poziciją dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo eskaluojamų pareiškimų ir tolesnių veiksmų Grenlandijos klausimu.
