Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas siūlo kurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją įvertinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo Ričardo Pociaus ginčui dėl riaušių malšinimo prie Seimo pernai rugpjūtį.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienintelė sako, kad reikalinga specialioji tyrimo komisija, nes čia turės būti ir A. Bilotaitė, ir generolas policijos R. Požėla, todėl, kad aš vakar išgirdau, kad „Vėtros“ plano nereikėjo įvesti, nes nebuvo riaušių. Čia iš viso skandalinga situacija, ar nebuvo generolui nurodymas, kad neskelbti „Vėtros“ būtent iš ministrės, reikia išsiaiškinti“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė D. Gaižauskas.
Atsistatydinusiam R. Pociui apkaltinus vidaus reikalų ministrę Agnė Bilotaitę neveiklumu valdant pernai prie Seimo kilusias riaušes, Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad kaltinimais buvęs VST vadovas dangsto tikrąsias jo išėjimo iš darbo priežastis – nebuvimą darbe.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat patvirtino, kad malšinant riaušes buvo nuspręsta neįvesti specialaus plano „Vėtra“, kuomet vadovavimą operacijai būtų perėmusi Viešojo saugumo tarnyba, nes nenorėta dar labiau kaitinti situacijos.
„Valstiečių“ atstovas D. Gaižauskas teigia, jog riaušių malšinimo aplinkybėms tirti reikia sudaryti Seimo komisiją, kuri atsakytų, kokia yra vidaus reikalų ministrės atsakomybė: ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo ir pan.
ar jai rengti interpeliaciją dėl galimai neatliktų pareigų, ar apkaltą kaip Seimo narei, jei jos veiksmuose bus matyti nusikalstamų veikų požymiai dėl spaudimo R. Pociui trauktis iš darbo
„Iš tiesų čia dvi atsakomybės šiuo metu, kurios vienaip ar kitaip pakibo ore, klausimų daug ir būtent turi atsakyti vidaus reikalų ministrė, premjerė ir taip toliau, bet kol kas tyla“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Anot jo, „tik vienintelė vieta, kur viskas galėtų būti paaiškinama – specialioji tyrimo komisija, kurioje dalyvaus visų frakcijų atstovai“.
„Sprendimai turi būt, dabar viena pusė pasakė, kita pusė pasakė – reikia išsiaiškinti“, – reziumavo opozicijos atstovas.
G. Landsbergis ministre pasitiki
A. Bilotaitę delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė visiškai pasitikintis ministre ir neabejojantis, kad ji atsakys į iškeltus klausimus.
Jis taip pat teigė, jog šioje istorijoje klausimų yra „daugiau ir plačiau“, taip pat ir skyrusiems R. Pocių į pareigas, nurodydamas į buvusį premjerą, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.
„Jeigu žinios apie jį (R. Pocių), kurios vakar buvo šiek tiek paviešintos VRM, yra teisingos, mes labai svarbioje valstybės pozicijoje turime pažeidžiamą žmogų. Dabar klausimas man yra, kad tie žmonės, kurie labai gina, turiu omeny poną S. Skvernelį, kodėl jis labai nori išsaugoti pažeidžiamą žmogų, kuriam jis pažinodamas ir žinodamas situacijas, kurios susidariusios VRM, galėtų daryti įtaką, – kalbėjo G. Landsbergis. – Man rodos, kad klausimų čia yra ir plačiau, ir neabejoju, kad Seime kolegos juos užduos ne tik ministrei, bet ir tiems žmonėm, kurie poną Pocių skyrė“.
Seimo laikinąją tyrimo komisiją inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 36 Seimo narių grupė.
VST palikęs jos vadovas R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, jog ministrė A. Bilotaitė per riaušes prie Seimo delsė priimti sprendimus. Jo teigimu, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu teigė, jog savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.
Spalio pradžioje prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą riaušių prie Seimo byloje. Anot Prezidentūros, teisinis riaušių vertinimas, atlikti pareigūnų veiksmai „irgi galimai bus teisme šios bylos tyrimo objektas ir gali būti reikšmingi vertinant bylos aplinkybes bei atsakomybę“.
Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.
