Didžiosios Britanijos karalius Karolis III ir Anglikonų Bažnyčios dvasininkai turi skirtingą požiūrį į tai, kaip turėtų būti surengta jo karūnavimo ceremonija. Monarchas nori, kad ceremonijoje aktyviau dalyvautų kitų tikybų atstovai, o tai prieštarauja ligšiolinei tradicijai.
Karolis III pasisako už „įvairesnes” karūnavimo apeigas, kuriose musulmonai, induistai ir žydai lygiomis teisėmis su krikščionimis skaitytų savo maldas per ceremoniją Vestminsterio abatijoje.
Karolio III pozicija patvirtina tai, ką jis sakė maždaug prieš 30 metų, kad norėjo būti visų religijų, ne tik anglikonų, gynėjas. Tikėjimo gynėjo titulą, kuriuo vadinama Anglikonų Bažnyčios galva, jau beveik 500 metų nešioja visi Anglijos monarchai nuo karaliaus Henriko VIII, valdžiusio 1509-1547 m. ir inicijavusio Reformaciją, laikų.
Kartu Anglikonų Bažnyčios dvasiniai vadovai pabrėžia, kad karūnavimas yra griežtai „anglikoniška ceremonija”.
Siūloma, kad kaip kompromisą Karolis III galėtų surengti atskirą ceremoniją, kurioje dalyvautų kitų religijų atstovai.
Didžiosios Britanijos karalius, kaip Anglikonų Bažnyčios galva, pagal britų įstatymus privalo arba per karūnaciją, arba per pirmąją naujos parlamento sesijos atidarymo ceremoniją pareikšti, kad yra „pamaldus protestantas” ir „parūpins protestantišką įpėdinį”. Be to, pagal 1688 m. Karūnavimo priesaikos aktą monarchas privalo pasižadėti remti Anglikonų Bažnyčią.
Didžiosios Britanijos musulmonų tarybos įkūrėjas Ikbalas Sakranis sakė, kad jam būtų priimtina apeigas atlikti tradiciniu stiliumi.
