Tuštuma, skausmas, kančia ir sugniuždymas – tai keturi žodžiai, kuriais Terrell Scott (Terrellas Skotas), „Passion-Life Church” bažnyčios Makdono mieste, Džordžijos valstijoje (JAV) pastorius, apibūdina savo prisiminimus apie tai, kaip būdamas penkiolikmečiu vadovavo nusikaltėlių gaujai.
Didžiąją dalį paauglystės ir ankstyvąjį dvidešimtmetį Skotas praleido dalyvaudamas su gaujomis susijusiame smurte, prekiaudamas narkotikais ir vykdydamas ginkluotus apiplėšimus. Tais metais jis piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo ir pardavinėjo marihuaną, kokainą, ekstazi ir metamfetaminą.
Interviu „The Christian Post” Skotas prisiminė, kad vaikystėje ir ankstyvojoje paauglystėje augo iširusioje, sudėtingoje šeimoje, neturėjo artimų santykių su tėvu. Jis troško jaustis visavertis ir ieškojo santykių, kurie užpildytų tuštumą, atsiradusią dėl tėvo nebuvimo jo gyvenime. Dėl visų šių veiksnių, pasak jo, paauglystėje jam kilo mintis įkurti savo gaują.
„Būdavo atvejų, kai sustabdydavau nusikalstamą veiklą, kuria užsiimdavau, bet mano protas neveikė tinkamai, todėl grįždavau prie narkotikų, moterų, valdžios, nusikaltimų ir pinigų, pradėdavau svaigintis ir eidavau į gatves”, – pasakojo 39 metų pastorius krikščioniškam portalui.
„Iš gero elgesio galėjau labai greitai pereiti prie blogų sprendimų. Kai neturite artimo santykio su tėvu ar Dievu savo gyvenime, einate į gatvę, kad būtumėte globojamas ir rastumėte bendruomenę.”
Remiantis 2016 m. Amerikos vaikų ir paauglių psichiatrijos akademijos paskelbta ataskaita apie jaunimo gaujų veiklą, daugelis jų ieško „ryšio jausmo arba siekia apibrėžti, kas jie yra”. Tačiau kiti paaugliai pratrūksta dėl bendraamžių spaudimo prisijungti prie gaujos arba jaučiasi priversti prisijungti siekdami „apsaugoti save ir savo šeimą”. Kiti prisijungia, kad galėtų pragyventi finansiškai arba dėl to, kad jų giminaičiai taip pat priklauso gaujai.
Skotas augo Makdono mieste, kur gaujos buvo paplitusios, todėl daugelis jo bendraamžių paauglių, pasiekę vidurinę mokyklą, jau buvo susibūrę į gaujas. Jo kaimynystėje gyvenantys jaunuoliai dažnai mušdavo kitus paauglius, nes tai buvo su gauja susijusio smurto dalis.
Skotas tikėjosi, kad prisijungęs prie gaujos jis ras brolybę ir pilnatvę. Būdamas 15 metų, jis surinko daugumą berniukų iš savo vidurinės mokyklos futbolo komandos ir įkūrė savo gaują. Taip jis pradėjo dešimtmetį trukusį nusikaltimų siautėjimą, dėl kurio galiausiai buvo suimtas ir nuteistas kalėti.
Būnant 21 metų koledžo studentu, blogi Skoto gyvenimo sprendimai jį pasivijo. Jis sakė, kad niekada nepamirš dienos, kai buvo suimtas, o vėliau nuteistas penkerius metus kalėti, ir turėjo sumokėti 500 000 JAV dolerių baudą. Tačiau būtent kalėjime jis pirmą kartą sutiko Jėzų.
Kalėdamas Skotas toliau vadovavo savo gaujai iš kalėjimo sienų ir keletą metų prekiavo narkotikais, kol buvo sugautas. Už tai jis buvo perkeltas į vienutę.
Per šešis izoliatoriuje praleistus mėnesius Skotas pasakojo, kad jam kilo minčių apie Dievo egzistavimą. Vieną naktį jis meldėsi prašydamas Dievo, kad šis į jo gyvenimą atvestų žmogų, kuris padėtų jį nukreipti į krikščioniškąjį tikėjimą. Po mėnesio Skotas gavo laišką iš moters, vardu Brandy, kurią jis kadaise apiplėšė grasindamas ginklu.
„Laiške Brandy pasidalijo su manimi Evangelija ir pasakė, kad Dievas turi man tikslą ir planą. Šventoji Dvasia mane išteisino. Ir aš pradėjau atgailauti”, – sakė jis. „Tai buvo Dievo laikas, ir aš pradėjau liudyti ir dalytis Jėzumi su visais”.
Moteris pradėjo reguliariai lankyti Skotą ir kelis mėnesius kartu su juo studijavo Bibliją. Po to, kai jis, būdamas 26 metų, atidavė savo gyvenimą Jėzui, kalėjimo pareigūnai atkreipė dėmesį į jo transformaciją, pasikeitusį elgesį ir tarnystę tarp kitų kalinių. Vėliau teisėjas sutiko atsisakyti 500 000 JAV dolerių baudos, kurią iš pradžių buvo nurodyta sumokėti valstybei.
„Būdamas užmerktomis akimis mačiau viziją, kurioje mačiau dvi susikibusias rankas, meldžiausi, ir man buvo labai aišku ir ramu, kad Dievas mane pašaukė keisti savo gyvenimą per tarnavimą, kai išeisiu iš kalėjimo”, – prisiminė Skotas vieną iš paskutiniųjų savo naktų kalėjime. „Tada išgirdau Dievo balsą, kuris man pasakė, kad man skirta būti pamokslininku ir padėti daugeliui.”
Išėjęs į laisvę Skotas vedė Brendy. Dabar pora kartu augina penkis vaikus, o 2013 m. jie įkūrė „Passion-Life Church” bažnyčią toje pačioje bendruomenėje, kurioje užaugo Skotas. Joje kiekvieną sekmadienį pamaldose dalyvauja kiek mažiau nei 100 narių.
Šeima taip pat įkūrė savo krikščionišką bendruomenę „The River Refuge”, skirtą padėti jaunimui Makdono mieste, kuris vis dar susiduria su dideliu gaujų smurto lygiu. Bendruomenės misija – tenkinti praktinius mažas pajamas gaunančių žmonių poreikius ir kartu rodyti jiems meilę.
„Jei Dievas galėjo pakeisti mane, Dievas gali pakeisti bet kurį žmogų. Ir aš noriu užkirsti kelią tam, ką išgyvenau”, sako pastorius apie savo veiklą.
