Popiežiai visada buvo labai skirtingi. Kai kurie yra labiau panašūs į valstybės veikėjus, kiti – į mokslininkus, o dar kiti – į misionierius. Kai kurie yra užgrūdinti kančių, kiti – ilgos valdymo disciplinos. Bažnyčia jų nepasirenka tarsi iš katalogo – apvaizda veda būsimą popiežių ir šis vedimas visada atsispindi jo vadovavimo stiliuje.
Jei norite gerai suprasti popiežių Leoną XIV, jį apibūdina ne šūkis, Šv. Rašto vieta ar teologijos mokykla, o jo išsilavinimas. Jis yra matematikas, ir tai pasako labai daug.
Popiežius Leonas XIV studijavo augustinams priklausiančiame Villanova universitete JAV ir 1977 m. baigė matematikos studijas, o vėliau tais pačiais metais įstojo į Šv. Augustino ordiną. Ši detalė tikrai nėra tiesiog gražus papildomas faktas, ji yra esminė, nes parodo, kokia asmenybė dabar užima Šv. Petro sostą.
Matematika ne tik moko mus gerai skaičiuoti. Ji moko visur atkakliai siekti struktūros. Mokomasi pastebėti modelius, tikrinti prielaidas ir įrodyti savo teiginius. Svarbiausia, yra mokomasi, kad tvarka yra svarbi.
Jei seka neteisinga, tai net ir teisingi jos elementai galiausiai duos klaidingą rezultatą. O jei seka teisinga, problema bus išspręsta. Lėtai ir nuosekliai, tarsi pirmieji saulės spinduliai, kurie išsklaido sumaištį ir tamsą.
Tai yra mąstymo įprotis, kurį popiežius Leonas XIV atsineša į Bažnyčią, dažnai traukiamą į keturias skirtingas puses vienu metu.
Kai matematika susitinka su Šv. Augustinu
Antrasis popiežiaus ugdymo etapas yra ne akademinis, o labiau dvasinis.
Popiežius yra augustinas. O viena iš pagrindinių šv. Augustino įžvalgų yra labai matematiška – dvasinė netvarka paprastai kyla ne iš blogų dalykų meilės, bet iš gerų dalykų meilės netinkamu būdu. Tradicija tai vadina ordo amoris – teisinga meilės tvarka.
Tai taip pat yra labai praktiška. Kristus pats pateikia seką, kai jo paklausia apie didžiausią įsakymą: pirmiausia mylėk Dievą, tada mylėk savo artimą. Esmė yra ne jausmas, o proporcingumas. Pirmiausia mylėk Dievą, o visa kita susidėlios savaime. Jei pirmiausia mylėsi ką nors kitą, net ir kilnus meilės jausmas galiausiai gali kliudyti.
Čia šios dvi perspektyvos pradeda sutapti. Matematika reikalauja teisingos sekos, o augustijonų logika reikalauja teisingos tvarkos. Kartu jos sudaro tam tikrą mąstymo įprotį: pirmiausia reikia sutvarkyti svarbiausius dalykus, kad galėtume ramiai imtis viso kito.
Popiežiaus valdymo stilius
Žvelgiant šiuo aspektu, popiežiaus Leono XIV valdymo stilius tampa labai aiškus.
Jis tikrai nesivaikys kiekvienos karščiausios naujienos. Jis nežiūrės į Bažnyčią kaip į mašiną, kurią reikia optimizuoti. Jis vėl ir vėl grįš prie pagrindinių principų. Kam skirta Bažnyčia? Kas turi būti išsaugota, kad Bažnyčia galėtų sėkmingai tęsti savo misiją? O kas turi būti supaprastinta, kad skelbiama tiesa netaptų pernelyg sudėtinga šių dienų žmogui?
Šiuolaikinė Bažnyčia tikrai nesiskundžia gerų prioritetų trūkumu. Ji kenčia nuo jų pertekliaus – evangelizacijos rūpesčiai, vargšų poreikių apsauga, tikėjimo ugdymas ir aiškumas, vidinė vienybė, išorinė diplomatija ir pan. Visa tai yra būtina. Visa tai yra gera. Bet ne visi šie dalykai yra svarbiausi. Ir ne visi yra vienodai svarbūs.
Taigi čia matematiko disciplina tampa pastoracine. Ji atmeta „ viskas čia ir dabar“ tironiją ir verčia užduoti sunkesnį klausimą: kas turi eiti pirma, kad visa kita taptų įmanoma?
Konsistorija, atskleidusi metodą
Štai, kodėl Leono XIV pirmoji neeilinė konsistorija, surengta 2026 m. sausio 7-8 d., buvo itin svarbi. Ne todėl, kad ji sukėlė sensaciją, bet todėl, kad ji atskleidė metodą.
„Aš esu čia tam, kad klausyčiausi“, – sakė popiežius kardinolams atidarymo metu. Jis paprašė jų kalbėti glaustai, kad visi galėtų pasisakyti. Tada jis panaudojo seną romėnų posakį – Non multa sed multum: ne daugelis dalykų, bet daug.
Tai nebuvo žmogaus, norinčio dominuoti salėje, kalba. Tai buvo žmogaus, nustančio toną ir prioritetus darbotvarkei prieš imantis ją „spręsti“, kalba, sutelkta į esmę.
Ir pirmieji konkretūs konsistorijos rezultatai visiškai tiksliai atkartoja nupasakotą popiežiaus portretą.
Iš keturių konsistorijai pasiūlytų temų kardinolai aiškia balsų dauguma nusprendė ateityje sutelkti dėmesį į misiją ir sinodalumą, o kurijos reformą ir liturgiją palikti vėlesniam laikui. Uždarant konsitoriją, popiežius Leonas XIV kardinolams sakė, kad jam reikia „galėti jumis pasikliauti“, vedant Bažnyčią į priekį. Galiausiai, popiežius konsistoriją apibūdino kristologiniais terminais, paaiškindamas, kad ne Bažnyčia traukia žmones, o Kristus, ir įspėjo, kad susiskaldymas labai kenkia tikinčiųjų bendruomenei.
Šis požiūris yra unikalus tuo, kad popiežius Leonas XIV jau užsiminė, kad toks konsultacinis ritmas bus tęsiamas. Antroji neeilinė konsistorija yra numatyta jau birželio 27–28 d., o žurnalistai dirbantys Vatikane teigia, kad popiežius nori, jog šie susitikimai taptų reguliarūs, netgi kasmetiniai. Popiežius taip pat patvirtino 2028 m. spalio mėn. Bažnyčios asamblėją, taip parodydamas, kad jis labiau koncentruojasi į ilgalaikį planą, o ne greitus sprendimus.
Taigi šioje matematiko ir augustijono valdymo metodikoje konsitorija buvo tarsi pirmoji lygties dalis. Kokia bus antroji, galėsime įsivertinti jau tik iš laiko perspektyvos. O kol kas tvarka nustatyta: pirmiausia Dievas, o tada visa kita.
