Brolis Jokūbas-Marija Goštautas, OP – vienuolis dominikonas, pamokslininkas ir straipsnių autorius. Brolis studijuoja Rytų Bažnyčių teologiją Romos Popiežiškajame krikščioniškųjų Rytų studijų institute prie Šv. Grigaliaus universiteto.
Brolis yra aktyvus feisbuko vartotojas ir mielai dalinasi mintimis su kitais. Vakar jis atskleidė savo požiūrį į baimę, o jo įrašas sulaukė daug patiktukų iš socialinio tinklo draugų. Tad kviečiame ir jus paskaityti brolio mintis apie baimę – kiekvienam žmogui būdingą jausmą, kurios gali padėti su ja susigyventi ir pažvelgti visai kitaip.
Įrašas prasideda taip: „Visi esame išgyvenę baimės akimirkas. Žmoga us patiriama baimė visada turi dvi išeitis: didesnis savanaudiškumas arba radikalesnis atvirumas. Kiekvieno iš mūsų gyvybei visada gresia pavojus, tai yra tiesiog susiję su mūsų pačių ir mūsų pasaulio trapumu. Tad reikia mokytis gerai ir teisingai išnaudoti savo baimę“.
Žmogaus patiriama baimė visada turi dvi išeitis: didesnis savanaudiškumas arba radikalesnis atvirumas.
Savo įraše brolis mini ligas ir mirtį, ir kaip svarbu yra vertinti tai, ką turime – gyvenimą: „Turime džiaugtis, kad nesergame. Turime galvoti apie sergančiųjų žmonių skausmą. Turime džiaugtis, kad negyvename skurde, bet taip pat galvoti apie skurstančiųjų vargus. Turime vertinti gyvenimą, bet taip pat širdyje galvoti ir apie mirtį, suvokti tai, kad yra mirusiųjų, kurių nebegalėsime šioj žemėj matyti ir priglausti“.
Kur žmogus turi kreipti dėmesį? „Taigi, jei esame gyvi pasaulio šviesoje, turime tik džiaugtis ir iškart po to turime savęs paklausti, kaip galime išvalyti ir išpuošti nors mažytį šio pasaulio kampelį, kaip atnešti gėrį ir grožį ten, kur visi tik bėga, skuba ir gyvena be užuojautos ir dėkingumo. Pagalvokite apie savo meilę, kurią nešiojatės širdyje, pagalvokite apie vaiką, motiną, seną ir pavargusį, tačiau vis besišypsantį tėvą, pagalvokite apie medžių šakas, lietaus lašus, krintančius ant šaligatvio, pagalvokite apie čerpių eilę ant stogų, pagalvokite apie gatvėje pravažiuojančio automobilio triukšmą“.
Br. J. M. Goštautas pabrėžia laikinumą mūsų gyvenime: „Egzistuojančiuose dalykuose yra kažkas nepaprastai gražaus ir gero, ir mes esame čia, norėdami pamatyti ir parodyti kitiems šį spindesį be savininkiškumo ir be prievartos. Mes visi esame laikino spindesio nešėjai, spindesio, kuris turi kreipti mūsų akis į kažką daugiau, į Dievo veido žmonėms ir pasauliui spindėsį“.
Įrašo pabaigoje brolis viltingai paaiškina, kam turime panaudoti savo baimę: „Baimė turi mus nukreipti į didesnę šviesą, susirūpinimą kitų skausmu ir vargais. Tai užkratas, kuris pagauna tą, kuris gyvena toje šviesoje, ir kuris mus kviečia į dosnumą ir grožį. Mes negelbėjame savęs, užsidarydami kažkur pasaulio kamputyje, bet visiškai dovanodami ir atskleisdami jį sau ir kitiems per tikėjimą ir viltį Dievo šviesoje“.
Pabaigai, kviečiame pasiklausyti brolio dainos.
