31 m. Aukštutinės Austrijos gyventoja Bernadette Lang (Bernadetė Lang) per šių metų Žolinės iškilmę Zalcburgo katedroje buvo konsekruota į pašvęstųjų mergelių luomą. Vyskupas Hansjörgas Hoferis (Hansjorgas Hoferis) kaip ženklą konsekruotajai įteikė žiedą, nuometą ir Liturginių valandų maldyną.
Pašvęstosios mergelės sudaro atskirą Katalikų Bažnyčios pripažįstamą luomą, jos ir toliau gyvena įprastą gyvenimą savo aplinkoje.
Atsižvelgdamas į dar prieš šias apeigas kilusias karštas diskusijas, vyskupas H. Hoferis sakydamas pamokslą pakomentavo, kad tokie šventimai nėra naujiena. Bažnyčios gyvenime jų visada būta, tačiau tokie šventimai yra tapę ypač retais. „Pasišventimo į amžinąsias mergeles metu, pasišventusioj prižada gyventi celibate, pašventindama savo gyvenimą Kristui“ – pabrėžė vyskupas iškilmės metu.
„Daugybė žmonių neįsivaizduoja, kad gyvenimas be santuokos, šeimos ir sekso, taip pat gali būti pilnatviškas“ – sakė vyskupas, ir čia pat pridūrė: „Jei kažkas, iš meilės Kristui atsisako santuokos, šeimos ir vaikų, tai visiems yra ženklas, kad gyvenime esama kažko daugiau nei visa tai, būtent virš visko yra Dievas. Taip skaistumas ir celibatas tampa ne tik iškalbingais atsidavimo Dievui ženklais, bet ir siunčia ryškų signalą, neleidžiantį pamiršti Dievą, kas masiškai yra išplitę ir plinta.“
Vyskupas priminė, kad toks pasiaukojimas visada yra laisvos valios aktas, „ne laisvė nuo kažko, o laisvė kažkam”. Jis tarė: „Priimdama šį pasišventimą tu esi laisva Dievui ir tarnystei artimui“.
Kreipdamasis į mergelę B. Lang, vyskupas linkėjo: „Dievas, kuris yra tavo didžiausias ilgesys, ir Jėzus Kristus, tavo jaunikis, telydi tave per visas tavo gyvenimo sėkmes ir nesėkmes, tam, kad niekada nesibaigtų tavo džiaugsmas Dievu, kuris yra mūsų jėgų šaltinis“.
Mergelių konsekracija yra reliatyviai nauja ir kartu labai sena Bažnyčios tradicija. Anot Naujojo Testamento, ankstyvojoje Bažnyčioje būta ne tik vyskupų, kunigų ir diakonų, bet ir našlių bei „pašventintųjų mergelių“ luomo. Šios netekėjusios moterys pašventindavo savo gyvenimą Kristui, bet likdavo gyventi savo įprastoje aplinkoje. Vienuolinis gyvenimas moterims atsirado kur kas vėliau ir per laiką išstūmė vienišų moterų gyvenimo būdo modelį.
Antrojo Vatikano susirinkimo metu (1962 – 1965 m.) Katalikų Bažnyčia vėl prisiminė šią gyvenimo būdo formą. Popiežius Paulius VI 1970 m. gegužės 31 d. išleido instrukciją, numatančią mergelių pašventinimo apeigas. Šiuo metu Austrijoje pasišventusiųjų merginų yra 45-ios, o pasaulyje – apie 5 tūkst.
Prieš dvejus metus, žymint 50-ties metų sukaktį, kuomet vėl buvo į Bažnyčią sugrąžinti šventimai į amžinąsias mergeles, popiežius Pranciškus pagerbė šį gyvenimo būdą sakydamas: „Tai Bažnyčios turtingos įvairovės dalis“. Apeigų metu mergelėms vyskupas įteikia žiedą ir nuometą, kaip santuokinės meilės simbolį, bei Liturginių valandų maldyną – kaip prisirišimo prie Bažnyčios ženklą.
Taip pat kaip ir vienuolės, šventinamosios į mergelių luomą pažada gyventi neturte, skaistume ir paklusnume. Gyvenimo būdą – kontempliatyvų ar aktyvų – jos gali pasirinkti pačios. Kai kurios dirba mokslo srityje, kitos gyvena kaip atsiskyrėlės, dar kitos darbuojasi socialinėje srityje. Jos gali pačios pasirinkti, ar gyventi su šeima, iš kurios yra kilusios, ar vienoms, ar su kitomis bendramintėmis.
B. Lang gimė 1990 m. Daugiau nei 10 metų ji gyvena Zalcburge, yra Loretto bendruomenės narė, vadovauja misijoms. B. Lang studijavo teologiją Zalcburge.
