Naujame laiške Benediktas XVI pagyrė moters, kuri išgyveno „vidinę buvimo krikščione dramą” ir savo gyvenimą paskyrė dvasiniam susitikimui su Kristumi eucharistinėje adoracijoje bei kitose praktikose, istoriją.
Popiežius emeritas laiške naujos biografijos autoriui rašė, kad jo asmeninė patirtis buvo panaši į tą, kurią išgyveno Motina Julija Verhaeghe.
Rašytojas tėvas Hermanas Geissleris (Hermanas Gesleris), yra buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos pareigūnas ir dvasinės šeimos „Darbas” (angl. „The Work”), kurią Motina Julija įkūrė, o popiežius Jonas Paulius II 2001 m. ją paskyrė pašvęstojo gyvenimo šeima, narys.
Savo laiške Hermanui Benediktas XVI neslėpė turįs „baimės, kad Julijos gyvenimas apskritai bus mažai įdomus, nes jame nėra jokios išorinės dramos”.
Benediktas XVI pagyrė autorių už tai, kad ji „vidinę buvimo krikščionimi dramą pavertė regima ir parašė išties patrauklią biografiją. Išorinis šio gyvenimo kelias, vedantis iš Belgijos per Austriją ir iš Vengrijos į Romą, kurio centrinis taškas yra Austrijoje, tampa atspindžiu vidinio kelio, kuriuo ši moteris buvo vedama”.
„Taip tampa matoma tikroji gyvenimo drama, kuri visų pirma randama susitikime su Pauliumi, o per jį – su pačiu Kristumi, leidžianti ir kitiems ją pakartoti”, – pridūrė Benediktas XVI.
„Visa išorinė ir vidinė tikėjimo drama yra jos gyvenime. Čia aprašyta įtampa ypač žavi, nes yra panaši į tai, ką patyriau nuo 1940-ųjų”, – rašė jis.
Biografija, pavadinta „Ji tarnavo Bažnyčiai: Motina Julija Verhaeghe ir Dvasinės šeimos kūrimas” (angl. „She Served the Church: Mother Julia Verhaeghe and the Development of The Spiritual Family The Work”), nagrinėjamas laikotarpis nuo 1950 m. iki 2001 m., nuo antrojo pokario laikotarpio iki Šeimos pripažinimo, praėjus ketveriems metams po įkūrėjos mirties 1997 m.
Knyga suskirstyta į keturias dalis, joje pateikiami liudijimai, Motinos Julijos laiškų ištraukos ir kiti archyviniai dokumentai. Be to, knygoje kontekstualizuojamas Motinos Julijos gyvenimas ir pasirinkimai, susiejant juos su to meto situacijomis, kurias Motina Julija atidžiai stebėjo.
Įžangoje tėvas Thomas Felderis (Tomas Felderis) ir sesuo Margarete Binder (Margaretė Binder) rašė, kad „šiuose puslapiuose pasakojama apie moterį, kuri neturėjo nei ypatingos kultūros, nei geros sveikatos, nei jokių ekonominių galimybių”. Tačiau, pridūrė jie, „jos širdyje degė ugnis”.
Šia ugnimi grindžiami susitikimai, formavę jos gyvenimą: pirmiausia susitikimas su šventuoju Pauliumi, paskui su popiežiumi Pijumi XII, kuris jai pasirodė sapne ir išpranašavo Vatikano II Susirinkimą, galiausiai susitikimas su kardinolu Johnu Henry’iu Newmanu (Džonu Henriu Niumanu), su kuriuo „Kūrinys” yra ypač susijęs.
Šie susitikimai ir santykiai yra dvasinio kelio į susitikimą su Kristumi dalis. Geisslerio knygoje apie šiuos susitikimus pasakojama subtiliai, be sensacijų, parodant, kad pranašystė ateina tik tada, kai žmogus yra atviras įsiklausyti.
Iš susitikimo su Pijumi XII gimė puiki nuojauta: žmogiškasis ir humanizuojantis elementas Vatikano II Susirinkime bandys paimti viršų, peržengdamas tai, kas turi būti Bažnyčios centre, būtent šventumą.
Didėjančios sekuliarizacijos akivaizdoje dvasinė šeima „Darbas”, vadovaujama Motinos Julijos, pabrėžė eucharistinę adoraciją. Tai kasdienis įprotis kiekvienuose „Darbo” namuose.
Knygoje taip pat aprašoma, kaip Motina Julija jautė tą patį entuziazmą ir rūpestį dėl suvienytos Europos, kaip tik tuo metu, kai Briuselis ruošėsi surengti 1958 m. parodą „Expo”. Jos žvilgsnis visada buvo dvasinio atsinaujinimo, grįžimo prie Kristaus.
Galbūt išorinės dramos ir nebuvo, tačiau Motinos Julijos sielos neramumas, apie kurį kalba Benediktas XVI, yra geras, atviras apmąstyti to meto problemas.
Geisslerio knygoje įžvelgiama nuolatinė nuostaba prieš Kristaus slėpinį, kuri ją, jau pagyvenusią, paskatina aplankyti Šventąją Žemę ir patirti dykumą.
