Pirmadienį „Amazon” paskelbė padengsianti iki 4 000 JAV dolerių kelionės išlaidų darbuotojams, išvystantiems pasidaryti aborto.
Bendrovė prisijungė prie vis gausėjančio korporacijų, siūlančių savo darbuotojams padengti išlaidas, susijusias su abortais, sąrašo.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojusi prieš gyvybę nukreipta politika galioja atgaline data, ir yra taikoma „gydymui”, kuris nėra prieinamas 160 km. atstumu nuo darbuotojo gyvenamosios vietos arba jei nuotolinė gydytojo priežiūra nėra įmanoma.
Abortas yra įtrauktas į gydymo paslaugas, kurias „Amazon” pažadėjo kompensuoti, kartu su kardiologijos, ląstelių genų terapijos ir priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydymo paslaugomis. Bendrovė taip pat numato iki 10 000 JAV dolerių metinę kelionės kompensaciją, kai sprendžiami gyvybei pavojingi klausimai.
Naujuoju planu gali naudotis JAV darbuotojai, įtraukti į „Aetna” arba „Premera” sveikatos priežiūros planus. Apie naująją politiką paskelbta kaip tik tuo metu, kai „Amazon” paskelbė, kad darbuotojams, kuriems diagnozuotas COVID-19, nebesiūlys mokamų atostogų, o vietoj to pasiūlys penkias dienas nemokamų atostogų be pateisinamos priežasties.
Nacionalinio teisės į gyvybę komiteto (National Right to Life Committee) prezidentė Carol Tobias (Kerol Tobias) laikraščiui „The Christian Post” sakė, kad „Amazon” pranešimas, jog apmokės darbuotojų kelionės išlaidas, susijusias su abortais, ją „nuvylė”.
„Manau, kad tai reiškia, jog didelė įmonė mieliau nužudys savo darbuotojų vaikus, nei padengs motinystės išlaidas ir atostogas”, – sakė ji. – Ir, žinote, mamos, matyt, gali būti finansinė našta korporacijai. Bent jau taip atrodo.”
„Aš į tai žiūriu kaip į įmonės išlaidų taupymo priemonę, kuri iš tiesų žemina motinystę. Visiškai ignoruojamas negimusio vaiko žmogiškumas”, – pridūrė ji.
„Amazon” nėra vienintelė korporacija, siūlanti apmokėti su abortais susijusias kelionės išlaidas. Šių metų pradžioje tarptautinis investicinis bankas „Citigroup” ir klientų atsiliepimų interneto svetainė „Yelp” pareiškė, kad taip pat apmokės kelionės išlaidas darbuotojams, išvykstantiems iš valstybės dėl aborto.
Gali būti, kad ši nauja įmonių politika buvo atsakas į tokias už gyvybę pasisakančias apsaugos priemones kaip Teksaso įstatymas, draudžiantis gydytojams atlikti abortą, kai tik aptinkamas vaisiaus širdies plakimas, paprastai apie šeštą nėštumo savaitę.
„Tiesiog labai liūdna ir apmaudu, kad mes sakome moterims, jog vietoj to, kad jos būtų sėkmingos, darytų karjerą, darbdaviai gali daryti joms spaudimą darytis abortą, kad nėštumas netrukdytų jų darbui”, – pridūrė C. Tobias. – Tai tiesiog netinkama žinia moterims.”
Už gyvybę pasisakanti lyderė teigia, kad negimusio vaiko nužudymas nėra „lengvas sprendimas”, pabrėždama, kad daugelis moterų po aborto patiria psichologinę ir emocinę traumą.
Remiantis 2011 m. žurnale „British Journal of Psychiatry” publikuotu kiekybinės analizės tyrimu, abortas gali gerokai padidinti moters riziką patirti psichikos sveikatos problemų. Tyrimo metu nustatyta, kad moterims po aborto 81 % padidėja rizika vėliau turėti psichikos sveikatos problemų.
Kai kuriuose abortų šalininkų atliktuose tyrimuose teigiama, kad nėra jokio ryšio tarp aborto ir moterų psichikos sveikatos problemų ir kad „nepageidaujamo nėštumo” išnešiojimas iki galo labiau traumuoja moteris. Tačiau kiti už gyvybę pasisakančių šaltinių tyrimai paneigia šias išvadas.
C. Tobias mano, kad tokios korporacijos kaip „Amazon”, „Citigroup” ir „Yelp” galėtų geriau pasitarnauti nėščioms darbuotojoms, kurdamos į šeimą orientuotą darbo kultūrą, užuot mokėjusios už jų abortus. „Manyčiau, jos turėtų suprasti, jog moteris, kuri yra laiminga, nes turi vaikų, suteikiančių jos gyvenimui pilnatvę, yra geresnė darbuotoja”, – įsitikinusi abortų priešininkė.
